JAV prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy vyriausioji sesuo Rosemary gimė su intelektiniu sutrikimu. Kai jai buvo 23-eji, tėvai davė leidimą atlikti lobotomiją – smegenų operaciją, kuri šiuo metu pripažįstama prieštaraujanti žmogiškumo principams. Po operacijos Rosemary visiškai negalėjo pasirūpinti savimi ir likusį gyvenimą praleido uždaryta įstaigoje.
Prezidento sesuo Eunic Kennedy Shriver visą gyvenimą gailėjosi, kad negalėjo padėti savo seseriai ir nuo 1962 metų savo namų kieme kvietė sportuoti vaikus su intelektiniais sutrikimais. Lietuvoje mes juos dažniau vadiname su specialiaisiais poreikiais. 1968 metais šis judėjimas tapo Specialiosiomis olimpinėmis žaidynėmis.
Šiuo metu jis vienija penkis milijonus sportininkų su intelektiniais sutrikimais. Kas ketverius metus vykstančios žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės sutraukia daugiau nei 100 valstybių atstovus varžytis ir nugalėti ne tik vienas kitą, bet ir save.
Afrikoje žmonės su intelektiniais sutrikimais vis dar patiria skaudžią diskriminaciją – motinos palieka savo vaikus, kuriuos atstumia ištisos bendruomenės. Bet dėka sporto ne vienas jų yra išgelbėjamas.
„Šiems vaikams gali visą dieną pasakoti juokingas istorijas, siūlyti maistą ar gėrimus, bet jie nenusišypsos. Tačiau sukviesk juos į aikštę, duok kamuolį ir tai suveiks magiškai. Jie išsirita iš kokono ir supranta svarbiausią dalyką – jie gali“, – pasakojo man Afrikos regiono Specialiųjų žaidynių vadovas Charlesas Nyambe.
Tokių šypsenų praėjusią savaitę mačiau daugybę. Tai žmonės, kuriems laimėjimai sporto arenose leido patikėti savimi ir lengviau įsilieti į visuomenę, kuri dar tik mokosi juos priimti. Šis virsmas matomas tribūnose. Jeigu tau kaupiasi ašaros matant šių žmonių pergales ir tyrą džiaugsmą, būk tikras, kad tu ne vienas.
Tai žmonės, kuriems laimėjimai sporto arenose leido patikėti savimi ir lengviau įsilieti į visuomenę, kuri dar tik mokosi juos priimti.
Lietuva jau pripažįsta ne tik olimpinius, bet ir parolimpinius savo šalies herojus. Beliko įvertinti Specialiųjų žaidynių didvyrius.
Lietuvos delegacija Austrijoje turėjo 28 sportininkus ir parsivežė 23 medalius. Mes turime ne tik Rūtą Meilutytę, bet ir Rūtą Tuskenytę. 34-erių veteranei tai buvo jau penktosios Specialiosios žaidynės ir ji pasirengusi kitam gyvenimo iššūkiui – šeimai. Anot trenerio Zenono Misiūno, sportas Rūtą parengė gyvenimui, kuris atrodė kiek bauginantis.
Tokių žmonių visame pasaulyje yra apie 200 milijonų ir tai nepaiso socialinių sluoksnių, rasės, lyties ar ekonominės gerovės ribų. Žmogus pripažįstamas turintis intelektinių sutrikimų, kai jo intelekto koeficientas nesiekia 75 ir jam yra sunkiau prisitaikyti visuomenėje bendraujant, dirbant ar rūpinantis savimi. Dažna klaida visuomenėje vadinti šiuos žmonės „amžinais vaikais“. Kaip ir mes, jie išauga į suaugusius žmones su intelektiniais sutrikimais.
Šitaip sportas gelbėja pasaulį kiekvieną dieną. Ir jeigu jūs sutiksite Specialiųjų žaidynių čempioną, pasveikinkite jį.
Europos Sąjungos ir Tarptautinės sporto žurnalistų federacijos (AIPS) organizuota jaunųjų sporto žurnalistų programa leido 14 skirtingų Europos šalių žurnalistams nušviesti Specialiąsias žaidynes Austrijoje. Lietuvai atstovavo 15min žurnalistė Dovilė Šeduikytė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Į Lietuvą rekordinį medalių skaičių parvežė Specialiųjų žaidynių atletai
Legendinė Specialiųjų žaidynių atletė Rūta Tuskenytė pasirengusi naujam iššūkiui
