Ką reiškia terminas „hibridinis karas“? Greičiausiai, tai – visų įmanomų agresijos priemonių panaudojimas siekiant politinių ir karinių tikslų.
Nuo propagandos ir psichologinių operacijų iki energetinių išteklių kainų ir ekonominių sankcijų. Nuo reguliariosios kariuomenės ir specialiųjų operacijų pajėgų iki kriminalinių nusikaltėlių ir separatistų. Nuo žvalgybos operacijų iki politikų papirkinėjimo.
Hibridinis karas yra šlykštus srėbalas, kurio virėjai viename katile sumaišė aukščiausios kokybės jautieną, daržoves ir draudžiamus rusiškus vaistus, viduramžių nuodus bei užkeikimus.
Sutinkate? Tik sakykite, o kas čia naujo? Totaliniai karai liepsnojo nuo Romos laikų iki Rytų Ukrainos.
Seimo narys A.Anušauskas yra pasakojęs, kad visais laikais kariaujančios pusės kaltino viena kitą „naujų metodų ir priemonių“ naudojimu. Kai Napoleono kariuomenė įžengė į Ispaniją, kariškius puldinėjo kovotojų grupės, kurias dabar vadintume partizanais. Tuo metu toks kariavimo būdas kėlė didelį pasipiktinimą Paryžiuje: kaip taip galima!
Tačiau labai greitai visos netradicinės karo priemonės tapo tradicinėmis.
Arba prisiminkime, kaip Lietuvą 1919 metais siaubė bermontininkai. Karybos tyrinėtojas D.Šlekys taikliai pastebėjo, kad jie veikė lygiai taip pat, kaip dabartiniai Ukrainos separatistai. Tarsi kontroliuojami Berlyno, tarsi – niekam nepavaldūs marodieriai. Tarsi kariai, tarsi – nusikaltėliai. Tarsi turintys strateginių tikslų, tarsi – slankiojantys lyg pražuvusios armijos šmėklos.
Visi mūsų pasaulį nukankinę karai buvo tokie pat šlykštūs, purvini, chaotiški, negarbingi, keliantys sumaištį galvose ir mūšio laukuose, kaip Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.
Galiausiai garsioji Lietuvos karinė operacija, per kurią 1923 metais iš prancūzų atsiėmėme Klaipėdos kraštą. Tam tikra prasme (taktiniu, ne politiniu požiūriu), tai buvo panašu į rusų veiksmus Kryme.
Visi mūsų pasaulį siaubę karai buvo tokie pat šlykštūs, purvini, chaotiški, negarbingi, keliantys sumaištį galvose ir mūšio laukuose, kaip Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.
Todėl vadinamasis hibridinis karas nėra naujo tipo grėsmė, kurią sukūrė „genialieji“ Kremliaus karo vadai, vadovaujami generolo V.Gerasimovo.
Jeigu sakytume, kad Rusija siekė prieš Ukrainą kariauti naujo tipo karą, tai išeitų, kad rusai detaliai suplanavo visą kruviną procesą. Numatė, kad į šį chaosą įsilies bedarbiai, narkomanai, kriminaliniai nusikaltėliai, kraujo išsiilgę Čečėnijos karo veteranai, atsargos karininkai ir visokio plauko padugnės, kurios dabar tarpsta Donbase.
Tai reikštų, kad Maskva kontroliuoja šį procesą. Tačiau esu įsitikinęs, kad taip nėra. Vargu, ar Kremliaus generolai buvo tokie toliaregiški.
Jie suplanavo operaciją Kryme, okupavo pusiasalį, o tada užkūrė separatistus Rytų Ukrainoje, apginklavo, pašėrė ir bum – įsisuko beprotiškas karo viesulas, kuris į savo šerdį įtraukė visas šiukšles, besimėtančias skurdžiose Rusijos, Ukrainos, Kaukazo gatvėse. Nuo kriminalinių veikėjų iki nužmogėjusių veteranų.
Mažieji Kremliaus žmogeliukai, tokie kaip V.Putinas, Ukrainoje sukėlė patį tikriausią, viską naikinanti karą. Tiesiog, karą. Tačiau prarado proceso kontrolę, todėl kilo nevaldoma sumaištis, kurią mes dabar vadiname hibridiniu karu.
Mažieji Kremliaus žmogeliukai, tokie kaip V.Putinas, Ukrainoje sukėlė patį tikriausią, viską naikinanti karą. Tiesiog, karą. Tačiau prarado proceso kontrolę, todėl kilo nevaldoma sumaištis, kurią mes dabar vadiname hibridiniu karu.
Hibridinis karas, tai – NATO sugalvotas naujas karinis terminas, naujas prekės ženklas, kuris primena apie labai seną grėsmę. Šis žodžių junginys buvo negirdėtas, todėl ištartas garsiai privertė pabusti mūsų visuomenes ir atsimerkus pažvelgti į Rusiją.
Jei hibridinis karas yra tik naujas terminas, o ne nauja grėsmė, ar tai reiškia, kad galime lengviau atsikvėpti ir skirstytis? Ar tai reiškia, kad nebereikia tvirtinti gynybinių sienų? Priešingai.
Tai reiškia, kad stiprindami savo gynybą privalome didinti ne tik krašto apsaugos biudžetą, bet ir vidaus reikalų sistemos finansavimą, žvalgybos pajėgumus. Privalome tai daryti, nes visi karai yra šlykštūs, keliantys nevaldomą chaosą, naikinantys valstybės mechanizmus, o juose kaunasi ir kariai, ir pareigūnai, ir žvalgyba, ir mes – civiliai.
