Visiškai pritariu, kad Rusijos sukeltas karas nėra tik ukrainiečių reikalas. Turtingos ir įtakingos valstybės privalo padėti, nes Vladimiras Putinas sustos ten, kur mes jį sustabdysime. Bet!
Berlynas, Londonas ir Paryžius yra toli nuo karo, o kiekvienas metras tolina ir supratimą apie mūsų kieme stūgaujantį chaosą. Šių šalių gyventojai neturi tokios skaudžios patirties, o stuburo slanksteliuose nėra tokių gilių lūžių, kuriuos paliko Kremliaus budeliai.
Jie nesupranta Rusijos. O mes suprantame, nes kasdien semiame kruvinas žemes, kurias laistė agresoriai iš Rytų.
Tai kaip nutiko, kad mūsų valstybei, kuri gyvena karo įvykių pašonėje, visiškai nerūpi Ukrainos likimas? Kodėl mes patys nedarome nieko, kad sustabdytume vartus laužiantį girtuoklį?
Tai kaip nutiko, kad mūsų valstybei, kuri gyvena šitų įvykių pašonėje, visiškai nerūpi Ukrainos likimas. Kodėl mes patys nedarome nieko, kad sustabdytume vartus laužiantį pijoką?
Sakysite, kad aš neteisus. Sakysite, kad esame pakrutinę pirštus ir įkėlę porą smėlio maišų į antiputiniškas barikadas.
Pavyzdžiui, mūsų politinis elitas ne kartą pasmerkė Rusijos agresiją. Ir oi kaip pasmerkė! Sakė, kad Amerikos prezidentas Barackas Obama yra bailys, Vakarų lyderiai – neryžtingi, o Kremliaus gauja – nusikaltėliai.
Ta prasme, rimtai? Putiną stabdome lodami ant savo sąjungininkų?
Atleiskite, bet mūsų šalies gynybos biudžetas yra toks niekingai mažas, kad tariant tuos skaičius norėtųsi užsidėti pyptelėjimą. Kaip negražiai nusikeikus. Agresyvi Rusija visuomet gyveno kaiminystėje, tačiau mes tik dabar pradedame diskusijas apie saugumą, kariuomenės modernizavimą ir naujų ginklų įsigijimą.
Šitoje šachmatų partijoje esame nepavyzdingi mokinukai, kurie atsibudo tik tada, kai juodųjų karalienė pradėjo šienauti baltuosius pėstininkus.
Atsakykime sąžiningai, ar galėtume be sąjungininkų pagalbos apginti savo pačių valstybę? Manau, kad ne. Tai gal galime paremti Ukrainą ginklais ir technika? Irgi ne. Tai kokio velnio aiškiname, kad Vakarai nieko nedaro dėl tos šalies, kai mes nesijudiname ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl savo valstybės?
Pasirinkome tokį vaidmenį, kad dabar esame tik prašytojai ir bambekliai, nors privalome būti lyderiais. Taip, išgirdote teisingai – šitoje situacijoje privalome būti NATO ir Europos Sąjungos lyderiais.
Mums vis dar sudėtinga suvokti paprastą dalyką: mes nesame maža ir agrarinė valstybė, kuri negali daryti įtakos pasaulio likimui. Esame visaverčiai NATO ir Europos Sąjungos nariai, valstybė, į kurios poziciją, bent jau Rusijos klausimu, yra įsiklausoma.
Mes nesame maža ir agrarinė valstybė, kuri negali daryti įtakos pasaulio likimui. Esame pilnaverčiai NATO ir Europos Sąjungos nariai, valstybė, į kurios poziciją, bent jau Rusijos klausimu, yra įsiklausomo.
Todėl mes privalome sutelkti savo išteklius tam, kad išanalizuotume situaciją, pasiūlytume gerų idėjų, sukurtume tikrus projektus ir pagaliau patys pradėtume Ukrainai. Ne žodžiais ir politiniais pareiškimais, kurie nėra blogas dalykas, bet labai ryžtingais veiksmais.
Tarkime, nesuprantu, kodėl keliaudamas po Rytų Ukrainą nesutikau nė vieno lietuvio specialisto, kuris talkintų Ukrainos kariuomenei ar savanoriams. Kodėl ten nėra mūsų instruktorių, analitikų ir kitų ekspertų, kurie savo žiniomis ir patirtimi padėtų chaose skendinčiai valstybei? Kaip man sakė „Pravyj Sektor“ savanorių bataliono kariai: ačiū už vaistus ir drabužius, bet mums reikia instruktorių.
Ukrainą gina vaikai, kurie ginklą pirmą kartą paima įžengę į savanorių batalionų kareivines. Todėl jiems labai reikia profesionalų, kurie apmokytų karo sąlygomis teikti pirmąją pagalbą, padėti sužeistiesiems, galiausiai – parodytų, kaip iššokti iš automobilio per uraganinį apšaudymą.
Tačiau Lietuvos instruktorių ten nėra. Nei oficialių, nei savanorių. O kodėl? Nes bijome pykdyti Rusiją. Bijome, kad būsime apšaukti „fašistų“ rėmėjais ir kruvinų įvykių organizatoriais.
Nejuokinkite. Rusija ir dabar pila ant mūsų šitą purvą. Ir dabar aiškina, kad būtent mes sukėlėme karą Ukrainoje.
Kolega pasakojo, kad per bombardavimą Donecke vos neišmetė iš slėptuvės, nes piktos bobulės buvo įsitikinusios, kad tai litovcai kalti dėl šito pragaro! Juk ne pačios sugalvojo šitą nesąmonę. Joms taip aiškino per Rusijos televizijas.
„Pravyj Sektor“ medikas Pastorius, kuris lopo Donecko oro uosto kiborgus, pasakojo, kad į nelaisvę paimtas teroristas buvo šventai įsitikinęs – jis savo rankomis nužudė lietuvę snaiperę. Net žmonės, kurie patys mato karą, tiki šita propaganda.
Jau dabar Rusija savo zombiams kala į galvas, kad pribaltai sukėlė karą ir yra pagrindiniai smurto kurstytojai. Tai koks skirtumas, ką pagalvos šita nelaiminga valstybė, jei nusiųsime ten savo instruktorius? Išvis, nuo kada Rusijos balsas ir nuomonė ką nors reiškia? Nuo kada mes atsižvelgiame į Maskvos interesus, kurdami savo politiką?
Jau dabar Rusija savo zombiams kala į galvas, kad mes sukėlėme šitą karą ir esame pagrindiniai smurto kurstytojai. Tai koks skirtumas ką pagalvos šita nelaiminga valstybė, jei nusiųsime ten savo instruktorius?
Labai gerai, kad mūsų šalyje yra tokių nerealių žmonių kaip švedas Jonas Ohmanas, kuris su bendražygiais Algiu ir Toleku darda į karščiausias fronto vietas mikroautobusu ir veža pagalbą Ukrainos kariams.
Tačiau to neužtenka. Prie šitos kovos privalo prisidėti mūsų valstybės institucijos ir kiekvienas pilietis, nes Ukrainos kariai gina ne tik savo šalį, bet ir mūsų.
Mes neturime teisės smerkti ir kaltinti Vakarų, nes mes ir esame Vakarai. Jeigu nesugebame pasirūpinti savo saugumu ir padėti mūsų nepriklausomybę ginantiems ukrainiečiams, tai kodėl tai turi daryti kitos Europos valstybės.
Ir nesišypsokite, nes kaltas ne mūsų politinis elitas. Kalti mes visi. Kol iš savo politikų reikalaujame, kad Seime diskutuotų apie šeimos sampratą ir kitas nesąmonės, tol jie tai ir darys. Kai su savo artimaisiais, draugais, bendradarbiais pradėsime kalbėti apie pagalbą Ukrainai, kai per susitikimus su politikais, socialinius tinklus ir rinkimus pradėsime klausti apie mūsų šalies gynybą, tada gal nebereikės keikti Vakarų.
Tada turėsime iki soties drąsos ir valios padėti Ukrainai, kuri gina ir mūsų laisvę.
