Budistams arba hinduistams šiuo požiūriu yra lengviau. Jiems nereikia aiškinti, kad dauguma tikinčiųjų yra normalūs žmonės. Net mums, krikščionims, kurie viduramžiais taškėsi krauju gerokai smarkiau nei krikšto vandeniu, nereikia aiškinti, kad mūsų konfesijų atstovai nėra teroristai.
O štai musulmonų bendruomenėms nuolat reikia daryti tokius pareiškimus. Tai gal, vis dėlto, terorizmas nėra tik atskirų žmonių pasirinkimas ir turi labai tiesioginį ryšį su islamu kaip religija?
Kažkada po vieno dienraščio puolimo prieš Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją istorikas ir žurnalistas Tomas Vaiseta klausė: apie ką tylime, kolegos? Leiskite perfrazuoti šitą klausimą: apie ką mes tylime, vakariečiai?
Mes tylime apie tai, kad politinio korektiškumo idėja, kuri turėjo išlaisvinti civilizuotą pasaulį nuo prievartos, smurto ir šitą bjaurastį sukeliančios stigmatizacijos, neveikia. Ir niekada neveikė, nes dalis Vakaruose gyvenančių bendruomenių šios idėjos tiesiog nepriėmė.
Mes tylime apie tai, kad radikalusis islamas šiuo metu yra didesnė grėsmė Vakarų civilizacijai nei Vladimiras Putinas, kurio „nekonvencinė“ agresija, palyginti su terorizmu, yra visiškai konvencinė.
Mes tylime apie tai, kad islamas šiuo metu išgyvena tokį agresyvų periodą, kokį krikščionybė turėjo gūdžiais viduramžiais. Ir mes puikiai iš istorijos žinome, kad europiečių kryžeivių niekada nebūtų sulaikęs joks politinis korektiškumas ir jokios integracijos programos.
Mes tylime apie tai, kad islamas šiuo metu išgyvena tokį agresyvų periodą, kokį krikščionybė patyrė viduramžiais.
Ką aš siūlau? Visų pirma, pripažinti faktą, kad musulmoniškose bendruomenėse gimę ir augę žmonės, net jei šiuo metu gyvena Vakaruose, nėra tokie patys vakariečiai kaip mes. Tai nei gerai, nei blogai, bet faktas, kad jie yra kitokie.
Islamo radikalai mums aiškina, kad esame netikintys, o mes pritariamai linkčiojame. Bet juk tai netiesa.
Gal Vatikanas prarado politinę galią, o krikščionybę išstūmė demokratija, tačiau mes vis tiek esame tikintys. Kodėl? Nes kiekvienas krikščioniškoje bendruomenėje gimęs kūdikis su motinos pienu sugeria ir krikščionišką pasaulio pajautimą. Tu gali būti nusikaltėlis, gali būti teroristas, gali netgi išpažinti islamą, bet jeigu gimei ir augai krikščioniškuose Vakaruose, tai, tikėtina, kad ir tavo gėrio ir blogio supratimas bus vakarietiškas.
Krikščionybė yra mūsų operacinė sistema, kurią turi ir aktyvūs tikintieji, ir jokių krikščioniškų ritualų nesilaikantys europiečiai. Tai mūsų pamatinės vertybės, kurios nulemia viską – nuo bendravimo ir santykių šeimoje iki demokratijos ir valstybių ekonominių santykių.
Net tie vakariečiai, kurie bręsdami priėmė islamą, vis tiek yra mūsų civilizacijos dalis, nes jie supranta Vakarų taisykles.
O islamo bendruomenėse gimusių ir augusių žmonių operacinė sistema yra kitokia, todėl jie pasaulį supranta kitaip. Pakartosiu, kad tai nėra nei gerai, nei blogai. Tiesiog taip yra.
Didžioji blogybė ir pirmoji kulka, kuri perskrodė visas radikaliųjų islamistų aukas, tai – šio fakto ignoravimas. Apsimetinėjome, kad senieji vakariečiai ir atvykėliai iš islamo valstybių pasaulį suvokia vienodai, laikosi tų pačių taisyklių, lygiai taip pat vertina žmogaus teises ir toleranciją. Na, net jeigu ir ne vienodai suvokiame šitas Vakarų vertybes, tai užtenka atvykėlį paglostyti, įkišti porą gėlių į „kalašnikovus“ ir stebuklingoji integracija vis tiek apgobs mūsų bendruomenes.
Apsimetinėjome, kad tikrieji vakariečiai ir atvykėliai iš islamo valstybių pasaulį suvokia vienodai, laikosi tų pačių taisyklių, taip pat vertina žmogaus teises ir toleranciją. Na, net jeigu ir ne vienodai suvokiame šitas Vakarų vertybes, tai užtenka nedorą atvykėlį paglostyti.
Kiek dar aukų reikės, kol suvoksime, jog šitas glostymas neveikia?
Tai nereiškia, kad turime iš savo miestų ir valstybių išvaryti visus atvykėlius iš islamo pasaulio. Jokiu būdu.
Tai reiškia, kad atvykėliai privalo laikytis tokių pačių taisyklių, kaip ir mes. Europa, visų pirma, yra mūsų namai, mes esame šeimininkai, tad būkite malonūs, laikykitės mūsų taisyklių.
Prisimenu prieš dvejus metus rodytą reportažą apie tai, kad Briuselis nusprendė nepuošti kalėdinės eglės, kad neįžeistų vietos musulmonų jausmų. Žurnalistai gatvėse kalbino gyventojus ir klausė jų nuomonės.
Viena jauna mama, už rankos laikydama savo berniūkštį, kažką aiškino apie toleranciją, o jos vaikelis staiga paklausė: kodėl nebus eglutės?
Net vaiku aišku, kad toks sprendimas yra absurdiškas, bukas ir neteisingas. Net vaikams aišku, kad britų mokyklas pertvarkyti pagal islamo tradicijas ir iš mergaičių atimti prigimtines teises yra absurdas. Toks pats absurdas, kaip Londono mokyklose, kuriose mokosi ir musulmonų vaikai, per tikybos pamokas dėstyti tik islamą.
Net Briuselio neūžauga sugeba pateikti logiškus klausimus apie šitą keistą situaciją. O mes nesugebame ir bijome. Net aš, kažkur giliai viduje, savo komentarą laikau panašų į kraštutinio dešiniojo pareiškimą, tačiau juk neparašiau nieko radikalaus ir nieko, apie ką nebūtumėte pagalvoję jūs patys.
Visi pažįsta jaunų žmonių, kurie po mokyklos išvyko į anglus ir ten dirba juodą darbą. Jie nuolat pasakoja apie musulmonų getus ir kaip ten pavojinga, net policijos patruliai ten bijo užsukti. Kaip į tokius pasakojimus reaguojame mes, išsilavinę ir juodo darbo neragavę europiečiai? Patyliukais šypsomės, šaipomės ir galvojame, kad šitas vargšas emigrantas yra per daug neišprusęs, todėl jam galima atleisti už tokį netolerantišką požiūrį.
O ar kada pagalvojote, kad tie žmonės irgi gali būti kažkiek teisūs? Kad jie pasakojo apie savo gyvenimo realybę? Kad dalis į Vakarus atvykstančių musulmonų išties negerbia mūsų taisyklių ir elgiasi bjauriai? Ar kada pagalvojote, kad tie angluose gyvenantys lietuviai, savo akimis matę Londono riaušes, išties jaučia pavojų, kurį kelia ne tik radikalūs islamistai?
Man atrodo, kad mes, vakariečiai, jau seniai gyvename kažkokioje hiperrealybėje ir ignoruojame nepatogius faktus.
Man atrodo, kad mes, vakariečiai, jau seniai gyvename kažkokioje hiperrealybėje ir ignoruojame nepatogius faktus.
Prisimenu, kai su draugais žiūrėjome pašėlusio žurnalisto Rosso Kempo laidą apie Somalio piratus. Atrodo, žiauri tema ir didelė Vakarų problema, tačiau juokėmės iki ašarų.
Įsivaizduokite, britų kariuomenės patrulio valtis, kurioje sėdėjo ir R.Kempo komanda, priplaukė prie somaliečių žvejybinio laivelio. Vadovaujantis karininkas žurnalistui paaiškino, kad dažnai piratai apsimeta žvejais, todėl juos reiktų patikrinti.
Kai kariškiai priplaukė arčiau, laivelyje sėdėję somaliečiai virš galvų iškėlė žuvis. Žinote kaip šitą gestą suprato britų karininkas? Jis pasakė R.Kempui: „Žiūrėkite, jie džiaugiasi laimikiu.“ Ta prasme, rimtai? Tie vaikinai tiesiog norėjo parodyti, kad yra žvejai, o ne piratai, tačiau pasipūtęs europietis šitą gestą interpretavo kaip kažkokį vaikišką džiaugsmą laimikiu.
Vėliau paaiškėjo, kad tie vyrukai vis dėlto buvo piratai ir jiems pavyko užgrobti prekybinį laivą. Ką tada darė britai? Su koviniais sraigtasparniais priskrido prie piratų užgrobto laivo ir paprašė pasiduoti. Somaliečiai atsakė, kad jeigu kariai dar labiau prisiartins, tai išžudys įgulą. „Atleiskite, vaikinai, mes nieko negalime padaryti“, – pasakė kažkuris kareivis ir sraigtasparnis nuskrido.
Net nežinau, ką sarkastiško pasakyti apie šitą situaciją. Ji tokia absurdiška, kad net nereikalauja komentaro.
Kremlius išleidžia milijardus tam, kad suminkštintų vakariečių gynybą, tačiau kam to reikia, drauge V.Putinai? Mes taip įsipainiojome į savo taisykles, kad greit patys pasismaugsime.
Gal tai nėra tiesiogiai susiję su terorizmu ir radikaliuoju islamu, tačiau puikiai parodo, kaip Vakarai praranda adekvatų požiūrį į save, kitas bendruomenes ir valią priešintis.
Kremlius išleidžia milijardus tam, kad suminkštintų vakariečių gynybą, tačiau kam to reikia, drauge V.Putinai? Mes taip įsipainiojome į savo taisykles, kad greit patys pasismaugsime.
Ir draugas V.Putinas tai puikiai žino. Juk radikalių dešiniųjų grupės, kurios dažnai remiasi Kremliaus socialinio konservatizmo idėjomis, Europoje suklestėjo būtent dėl šito absurdo. Dėl tradicinių partijų nesugebėjimo priimti ryžtingų sprendimų, ginti savo piliečius ir sudrausminti taisyklių nesilaikančių atvykėlių iš islamo valstybių.
Kai galvažudys J.Stalinas užgrobė ir naikino Lenkiją bei Baltijos šalis, tuometis britų (ir ne tik jų) elitas antikomunizmą laikė neišprusimu ir bloga maniera. Antikomunistais, anot elitinio brito, galėjo būti tik stačiokai.
Dabar tokiais stačiokais yra laikomi tie, kurie kritikuoja nuolaidžiavimą taisyklių nesilaikantiems musulmonams ir teroristų teisių gynimą. Atleiskite, bet šiandien mielai pabūsiu tuo neišprusėliu, nes šiandien je suis Charlie.
