Dovydas Pancerovas: Vladimiro Putino užvaldytai Rusijai reikia savojo „Pravyj Sektor“

Skaičiau teiginių, kad ginkluotas konfliktas Vakarų Ukrainos mieste Mukačevėje galutinai sugadino nacionalistų organizacijos „Pravyj Sektor“ įvaizdį. Kraujo praliejimas neva parodė, kad tie vyrukai yra žiaurūs radikalai.

Jeigu mokate naudotis „Google“, tai surasite daugybę argumentų.

Tarkime, birželio mėnesį keliolika pravysekų užpuolė Kijeve vykusių eitynių už lygybę dalyvius. Jie į homoseksualius žmones mėtė petardas.

Balandį „Pravyj Sektor“ bazę Dniepropetrovske apsupo Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai, kai savanoriai atsisakė atiduoti ginklus. Vėliau panaši situacija susiklostė Kijeve ir Mukačevėje.

Organizacijos nariai ne kartą buvo įsivėlę į konfliktus su Ukrainos banditais ar teisėsauga, susišaudymus, pagrobimus ir kitokius neaiškius veiksmus. 

Tie epizodai sudaro sunkiai aprašomą paveikslą, kurį galima pavadinti „Pravyj Sektor“ mitu.

Pirmą kartą apie šį mitą išgirdau 2014 metų sausį Maidane.

2013 metų lapkritį susivienijo trys organizacijos, kurios budėjo prie Maidano barikadų: „Ukrainos patriotai“, „Stepano Banderos Trident“ ir Ukrainos nacionalinė asamblėja – Ukrainos liaudies savigyna, kuri sutrumpintai vadinama UNA – UNSO.

Nacionalistų organizacija „Pravyj Sektor“ susibūrė Kijevo Profsąjungų rūmuose, kur buvo įsikūręs vienas svarbiausių Maidano štabų. Pamenu, to pastato trečiajame aukšte dirbo lietuvis chirurgas, lopęs sukilėlius ir tapęs vienu Ukrainos didvyrių.

2013 metų lapkritį susivienijo trys organizacijos, kurios budėjo prie Maidano barikadų: „Ukrainos patriotai“, „Stepano Banderos Trident“ ir Ukrainos nacionalinė asamblėja – Ukrainos liaudies savigyna, kuri sutrumpintai vadinama UNA–UNSO.

Esu girdėjęs kelias versijas, kaip atsirado pavadinimas „Pravyj Sektor“. Įtikinamiausia, kad Profsąjungų rūmuose organizacija UNA–UNSO, sudariusi naujojo judėjimo branduolį, sėdėjo salės dešiniajame sektoriuje. Kilo mintis pasirinkti pavadinimą, kuris reiškia ir dešines pažiūras, ir teisingumą.

Nuo tada „Pravyj Sektor“ lyderis Dmytro Jarošas ir pasekėjai kuria įtikinamą mitą apie nuožmius Ukrainos gynėjus, siaubą varančius kovotojus su korupcija ir okupantais.

Jeigu norime suprasti pravysekų fenomeną, jų mito sėkmę, tai šitą legendą reiktų vertinti ne Lietuvos ir Vakarų, bet Ukrainos kontekste.

Keliaudamas per Ukrainą esu sutikęs net labai liberalių ir vakarietiškų pravysekų, tačiau bendrosios organizacijos vertybės yra tipiškos posovietinės šalies produktas.

Neabejokite, „Pravyj Sektor“ požiūris į visuomenės vertybes, valstybės valdymą, žmogaus teises yra nelankstus, o kartais – net radikalus. Keliaudamas per Ukrainą esu sutikęs net labai liberalių ir vakarietiškų pravysekų, tačiau bendrosios organizacijos vertybės yra posovietinės šalies produktas. 

Pamenate, tie vaikinai siūlė už korupciją teisti mirties bausme. 

Tačiau būtent šitas kategoriškumas ir nelankstumas yra labai reikalingas Ukrainai, kurios vadovai du dešimtmečius imitavo, kad kuria modernią valstybę su demokratija ir rinkos ekonomika.

Iš esmės, „Pravyj Sektor“ yra tipiški posovietinio „geležinio kumščio“ politikos šalininkai. Tačiau ir skiriasi nuo kitų panašių judėjimų, nes savo nežabotą energiją nukreipė ne tam, kad sukurtų savo valstybės sistemą, o tam, kad sugriautų sovietinės sistemos likučius. Iš pokalbių su pravysekais suprantu, kad jie labai aiškiai supranta šitą savo vaidmenį – sugriauti esamą režimą.

Ir jiems puikiai sekasi.

„Pravyj Sektor“ parodė ukrainiečiams, kad paprasti piliečiai, net sovietiniuose kvartaluose užaugę vyrukai, gali daryti realius pokyčius surūdijusioje sistemoje.

„Pravyj Sektor“ parodė ukrainiečiams, kad paprasti piliečiai, net sovietiniuose kvartaluose užaugę vyrukai, gali daryti realius pokyčius surūdijusioje sistemoje. Ukrainos žmonės beveik tris dešimtmečius kūrė anekdotus apie politikų ir pareigūnų korupciją, tačiau tik didžiausi optimistai tikėjo, kad vieną dieną gaus šansą sukurti sėkmės (!) istoriją.

Pamenu, Maidane dirbančios moterys juokavo: ukrainietis vyras gali per tris dienas pakeisti perdegusią elektros lemputę, o per tris minutes – pastatyti barikadą. „Pravyj Sektor“ nuo kitų skyrėsi tuo, kad jie ne tik statė barikadas, ne tik jas saugojo, bet ir šoko nuo jų į plienines priešininkų kolonas.

Mano galva, jų vaidmenį sukilime tiksliausiai apibūdino vienas Ukrainos specialiųjų pajėgų karys: jeigu ne „Pravyj Sektor“, tai Maidanas būtų pasibaigęs niekuo. 

Sukilėliai nuvertė prorusišką režimą tik todėl, kad „Pravyj Sektor“ nariai lemiamu momentu, kai judėjimas įstrigo tarp V.Janukovyčiaus skydų, nebijojo mirti. Jie elgėsi taip, kaip Ukrainoje kol kas yra neįprasta – atliko darbą iki galo.

Sukilėliai nuvertė prorusišką režimą tik todėl, kad „Pravyj Sektor“ nariai lemiamu momentu, kai judėjimas įstrigo tarp V.Janukovyčiaus skydų, nebijojo mirti. Jie elgėsi taip, kaip Ukrainoje kol kas yra neįprasta – atliko darbą iki galo.

„Aš fronte jau dešimt mėnesių, bet niekada nepatyriau tokios baimės kaip Maidane, – sakė pravysekas Dmytro, su kuriuo praėjusią savaitę kalbėjau Vilniuje. Šis 26 metų vaikinas yra vienas iš kiborgų, Donecko oro uoste kovėsi nuo pirmųjų dienų. – Fronte pusės kilometro atstumas yra laikomas artima kova, tokių situacijų beveik nebūna, o Maidane mes su pagaliais bėgome prieš ginkluotus berkutininkus, kurie stovėjo už kelių šimtų metrų.“

Per Rusijos sukeltą karą „Pravyj Sektor“ tapo pačiu skaitlingiausiu ir įtakingiausiu savanorių judėjimu – šiandien po juodai raudona Ukrainos istorine vėliava spaudžiasi apie dešimt tūkstančių narių. 

Tokią „Pravyj Sektor“ sėkmę nulėmė ne tik ryžtas, parodytas Maidane, bet ir pasiekimai fronte. Iš pravysekų sudaryti daliniai kaunasi pačiuose karščiausiuose antiteroristinės operacijos taškuose, petys petin su desantininkais ir specnazu, nuo Donecko oro uosto iki Marijinkos.

Be to, daugelis Ukrainos savanorių batalionų yra siejami su konkrečiais oligarchais ir interesais, o „Pravyj Sektor“ veidu yra kamufliažinę uniformą vilkintis D.Jarošas. Visada turintis tvirtą nuomonę, tačiau kalbantis ramiai ir užtikrintai. 

Neabejoju, kad prie įtaigaus mito prisidėjo ir Kremliaus propaganda, kuri gąsdino Donecko ir Luhansko gyventojus: jeigu neremsite separatistų, tai pas jus ateis „Pravyj Sektor“. Pamenu, viename „YouTube“ vaizdelyje, 16–18 metų vaikinas, stodamas į Donecko separatistų gretas, įsiaudrinęs suriko: ištaškysiu pravysekus! Nes kas gali būti drąsiau, nei stoti prieš kaukėtus fašistus iš „Pravyj Sektor“?

Ukrainoje tie vyrukai yra suvokiami ne kaip radikalai, ultradešinieji ar fašistai, bet kaip nepasiduodantys kovotojai už valstybės ateitį. Jie neina į kompromisus su politikais ir generolais, jie ne tik kalba apie pokyčius, bet ir imasi veiksmų. O tokios situacijos kaip Mukačevėje tik sustiprina mitą, juk pravysekai ginklu pasipriešino kontrabandininkams, kuriuos esą remia politikai!

Ukrainoje tie vyrukai yra suvokiami ne kaip radikalai, ultradešinieji ar fašistai, bet kaip nepasiduodantys kovotojai už valstybės ateitį.

Iš kai kurių kolegų Lietuvoje esu girdėjęs pasvarstymų, kad esą „Pravyj Sektor“ reikia suprasti per organizacijos santykį su žmogaus teisėmis ir liberaliomis vertybėmis – jeigu pravysekai nepritaria gėjų paradams, tai reiškia, kad yra radikalai.

Matyt, lietuviškame kontekste – taip.

Jeigu mūsų šalyje, Europos Sąjungos ir NATO valstybėje, veiktų tokia organizacija, tai ją drąsiai būtų galima vadinti radikalia, o patį veikimą – Lietuvos problema.

Tačiau Ukrainoje padėtis smarkiai skiriasi. Maidanas ir Rusijos sukeltas karas, tai – dar nepasibaigęs ukrainiečių bandymas ištrūkti iš sovietinės sistemos. Pabrėžiu – nepasibaigęs.

Ukrainoje piliečiai vis dar diskutuoja, kokia turi būti jų vėliava – mėlynai geltona ar geltonai mėlyna. Šita šalis dar tik žengia pirmuosius nedrąsius žingsnelius tikrosios nepriklausomybės link. Būtų labai kvaila tikėtis, kad tokios organizacijos kaip „Pravyj Sektor“ dabar smarkiai suktų galvą dėl vakarietiškų vertybių, kaip niekas to nesitikėjo iš Lietuvos prieš du dešimtmečius.

„Pravyj Sektor“ vaikinai nugriaus ukrainietiškus leninus ir senąją politinę sistemą, pagrįstą korupciniais ryšiais, tačiau vargu ar patys sukurs naująją Ukrainos valstybę.

Ukrainos istorijoje pravysekams numatytas būtent griovėjų, o ne kūrėjų vaidmuo. Tie vaikinai nugriaus ukrainietiškus leninus ir senąją politinę sistemą, pagrįstą korupciniais ryšiais, tačiau vargu ar patys sukurs naująją Ukrainos valstybę.

Tokia organizacija kaip „Pravyj Sektor“ yra labai reikalinga Rusijoje, kurioje vis dar klesti autoritarinis V.Putino režimas. 

Rusų opozicija turi idėjų ir žmonių, kurie gali sukurti naująją valstybės sistemą. Mažai abejonių, kad jiems padėtų ir Vakarai.

Tačiau tarp V.Putino oponentų nėra energingų griovėjų, todėl opozicija šiuo metu primena protestuotojus prie Maidano barikadų – tarsi supranta, kad reikia kažką daryti, tačiau trūksta kaukėtų nutrūktgalvių, kurie imtų ir darytų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Į Lietuvą atvykę „Pravyj Sektor“ kariai: mes kuriame naująją Ukrainą