Reporterių bendruomenėje nėra įprasta kalbėti apie negražius dalykus, vykstančius aplink žurnalistiką. Neįprasta kalbėti ir apie spaudimą dėl publikacijų.
Ryžausi atvirai apie tai papasakoti, mat užkulisiuose vykstantis procesas kitokioje šviesoje parodo įvykius, nutikusius tiriant „Danpower Baltic“ įtaką politikams.
Dabar premjero Sauliaus Skvernelio aplinka ir įmonės „Danpower Baltic“ viešųjų ryšių specialistai bando sukurti įspūdį, jog Lietuvos energetikoje vyksta kova tarp interesų grupių ir esą 15min žurnalistai yra šios kovos dalis. Bandoma sukurti tokią emocinę atmosferą, kad imtų rodytis, jog mūsų publikacijoms įtaką daro toje kovoje dalyvaujančios suinteresuotos grupės.
Iš mano perspektyvos padėtis atrodo kitaip. Manau, tą pozicijų skirtumą svarbu parodyti viešai, nes dabar politikų sukurtas informacinis triukšmas užgožia svarbų dalyką – S.Skvernelis ir su juo susiję politikai vykdo savotišką šilumos ūkio perskirstymą, kuris piliečiams gali atnešti šimtamilijoninius nuostolius, bet būtų naudingas verslo grupei „Danpower Baltic“. Politikai piliečiams apie šį procesą sako tik dalį tiesos arba kartoja netiesą. Kai mes į tai atkreipėme dėmesį ir pradėjome rinkti medžiagą, jie ėmė kurti alternatyvias žinias, kurios užgožė esmę.
Šioje vietoje būtina trumpai paaiškinti, kaip pradėjome ir kaip atlikome savo žurnalistinį tyrimą apie verslo įtaką politikams. Pabandysiu sutilpti į kelias pastraipas.
Politikų sukurtas informacinis triukšmas užgožia svarbų dalyką – S.Skvernelis ir su juo susiję politikai vykdo savotišką šilumos ūkio perskirstymą, kuris piliečiams gali atnešti šimtamilijoninius nuostolius, bet būtų naudingas verslo grupei „Danpower Baltic“.
Kovo mėnesio pradžioje gavome anoniminį laišką su abejonėmis S.Skvernelio Vyriausybės taikos sutartimi su energetikos įmone „Danpower Baltic“. Šį laišką taip pat gavo BNS redakcija, teisėsauga ir kitos valstybės institucijos.
Trumpai apie pačią taikos sutartį – Vyriausybė skyrė skatinamąjį elektros supirkimo tarifą „Danpower Baltic“ elektrinei Kaune (įmonė dėl to gaus apie 18–25 mln. eurų per dvylika metų), o verslininkai pažadėjo atsiimti savo ieškinius prieš valstybę.
Informaciją rinkome klasikiniais būdais: skaitėme teismo sprendimus, abiejų pusių pozicijas, susijusias publikacijas; kalbėjome su teisininkais, energetikos ekspertais, įvykių liudininkais; išnagrinėjome įmonių dokumentus, finansines ataskaitas, taip pat – politikų interesų deklaracijas; išsiuntėme klausimus institucijoms, rengėme interviu, rinkome dokumentus. Dirbome įprastą darbą.
Tačiau publikavus straipsnį nutiko neįprastas dalykas. Paklaustas apie mūsų publikaciją, premjeras S.Skvernelis vos keliais žodžiais užsiminė apie taikos sutartį ir išsakė ilgą, emocingą monologą apie tai, jog valstybės įmonės „Lietuvos energija“ statomos Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra nuodysiančios žmones ir korupciniai projektai.
Būtent tai ir atkreipė mūsų dėmesį į šiuos valstybės projektus. Iškilo natūralus klausimas: kodėl premjeras kalba apie kogeneracines jėgaines, jei buvo klausiamas apie taikos sutartį su „Danpower Baltic“?
Gerą mėnesį rinkome medžiagą. Vėliau visą informaciją sudėjome į chronologinę juostą (išėjo apie 20 skaitmeninių puslapių) ir išryškėjo vykstančio proceso vaizdas. Tada kreipėmės į valstybės institucijas dėl dokumentų, komentarų ir interviu. Vėlgi tai – įprasti metodai.
Premjero aplinka ir įmonės „Danpower Baltic“ viešųjų ryšių specialistai bando sukurti įspūdį, jog energetikoje vyksta kova tarp interesų grupių ir esą 15min žurnalistai yra šios kovos dalis. Bandoma sukurti tokią emocinę atmosferą, jog imtų rodytis, kad mūsų publikacijoms įtaką daro toje kovoje dalyvaujančios suinteresuotos grupės.
Ir dar kelios pastabos, kad neliktų jokių abejonių dėl informacijos rinkimo:
- Atlikdami šį žurnalistinį tyrimą nebendravome su jokiais įmonės „Fortum Heat Lietuva“ atstovais ir negavome iš jų jokios informacijos (ši suomių įmonė yra Lietuvos valstybės partnerė statant Kauno kogeneracinę jėgainę).
- Su valstybės įmonės „Lietuvos energija“ viešųjų ryšių specialistais kalbėjome apie tarnybinį patikrinimą dėl viešųjų pirkimų, taip pat – prašėme kogeneracinių jėgainių projektus kuruojančio Nerijaus Rasburskio nuotraukos, kurią panaudojome šiame straipsnyje.
- Gal reikėtų tai ignoruoti, bet atliepsiu ir į politikos užkulisiuose sklandantį gandą – ne, mes negavome jokios informacijos iš prezidentūros ar jos atstovų. Tai, kad pirmasis šio ciklo tiriamasis reportažas buvo publikuotas iškart po vadinamojo tulpių skandalo, nėra susiję dalykai – straipsnį publikavome tuo laiku, kai vyko veiksmai dėl taikos sutarties.
- 15min nėra gavęs jokių užsakymų ar pinigų nei iš „Lietuvos energijos“, nei iš susijusių įmonių, nei iš „Fortum Heat Lietuva“. Nei tiesiogiai, nei per viešųjų ryšių agentūras.
Visa tai paaiškinau, kad pabrėžčiau – mes patys susidomėjome „Danpower Baltic“ tema, patys surinkome medžiagą, patys ją išanalizavome ir patys paruošėme tiriamąsias publikacijas. Informaciją rinkome teisėtais būdais ir nenusižengdami žurnalistinei etikai.
Ir svarbiausia – mūsų publikacijos pasirodė ne dėl kažkokios verdančios interesų grupuočių kovos. Priešingai – viešoji erdvė užvirė mums vos pradėjus rinkti medžiagą, nes suinteresuota verslo grupė „Danpower Baltic“ ir su ja susiję politikai ėmėsi veiksmų, kad mūsų tyrimas paskęstų informaciniame triukšme.
Štai kas nutiko.
15min nėra gavęs jokių užsakymų ar pinigų nei iš „Lietuvos energijos“, nei iš susijusių įmonių, nei iš „Fortum Heat Lietuva“. Nei tiesiogiai, nei per viešųjų ryšių agentūras.
Kadangi informaciją rinkome klasikiniais būdais, nesislėpdami, todėl premjero S.Skvernelio komanda ir su juo susiję Seimo nariai tiksliai žinojo, ką jau radome ir kur link juda mūsų tyrimas – juk užduodavome jiems klausimus, prašėme dokumentų, prašėme leidimų išklausyti Seimo komisijų ir komitetų posėdžių garso įrašų, prašėme patikslinti detales.
Tyrimo pradžioje – dar tik renkant medžiagą – 15min redakcijoje pasirodė „Danpower Baltic“ atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros „Publicum“ vadovas Ričardas Jarmalavičius. Jis panoro kalbėti ne su mumis, tyrimą atliekančiais reporteriais, bet su mūsų vadovais. Kiek žinau, ponas Jarmalavičius jų klausė, ar publikuosime tyrimą net gavę viską paaiškinančius „Danpower Baltic“ atsakymus. Jam buvo paaiškinta, kad tyrimą atliksime sąžiningai, atspindėsime visas pozicijas ir publikuosime.
Kitas panašus incidentas.
Gegužės 30-ąją premjeras S.Skvernelis sukvietė visus žurnalistus į viešą spaudos konferenciją Vyriausybės rūmuose. Buvo anonsuota, esą jis pasisakys apie „MG Baltic“ reikalus. Tačiau didžiąją laiko dalį premjeras neprašytas ėmė viešai atsakinėti į 15min jam raštu atsiųstus klausimus, nors mūsų komanda apie tai nebuvo informuota. Drįstu manyti, kad S.Skvernelis taip pasielgė siekdamas nugesinti dar tik ruošiamą mūsų tyrimą. Beje, premjeras mums taip ir neatsakė į anuos klausimus.
Beveik po mėnesio įmonei „Danpower Baltic“ išsiuntėme kitų klausimų šia tema. Klausėme ir apie politinių partijų finansavimą. Kitą rytą Seimo narė Agnė Širinskienė savo feisbuke paskelbė atsakomąjį klausimyną pačiam portalui 15min, kur, be kita ko, užsipuolė mūsų kolegę Liepą Želnienę. Leisiu sau padaryti apibendrinimą – politikės klausimai buvo absurdiški. Vienintelis jos tikslas – sumenkinti mūsų portalo reputaciją.
Girdėjome, esą ši politikė rinko informaciją apie galimus 15min ir atskirų reporterių etikos pažeidimus, padarytus per visą karjerą. Pažeidimų nerado.
Panašiai į mūsų reputaciją nusitaikė ir premjeras. Parlamento salėje ponas Skvernelis nedviprasmiškai pareiškė, jog mūsų publikacijos yra neteisingos, šmeižikiškos, melagingos, o pats portalas 15min – konservatorių žiniasklaidos priemonė.
Dugno būta giliau.
Beveik po mėnesio premjerui ir įmonei „Danpower Baltic“ išsiuntėme kitų klausimų šia tema. Kitą rytą Seimo narė Agnė Širinskienė savo feisbuke paskelbė atsakomąjį klausimyną pačiam 15min. Leisiu sau padaryti apibendrinimą – politikės klausimai buvo absurdiški ir nutaikyti į mūsų reputaciją.
Mums dar ruošiant savo žurnalistinį tyrimą, kitose žiniasklaidos priemonėse pasirodė serija straipsnių, kurie tarsi užbėgo už akių mūsų ruošiamiems reportažams.
Pažadėjau rašyti atvirai, tad negaliu nutylėti – straipsniai pasirodė dienraščiuose „Kauno diena“, „Lietuvos rytas“ ir portale delfi.lt. Atsiprašau visų kolegų iš delfi.lt, kad jūsų redakciją paminėjau tokiame kontekste. Gink Dieve, nesitaikau į jūsų komandos reputaciją ir ja neabejoju. Čia noriu atkreipti dėmesį į visai kitą dalyką – į sąžinę praradusius politikos patarėjus, vyriausybinėse papkėse nešiojusius abejotinos kokybės kompromatus apie premjerui neįtikusius žmones.
Praėjusią savaitę dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodė Arvydo Lekavičiaus tekstas, kuriame paviešintas asmeninis susirašinėjimas tarp dviejų žmonių – žurnalistu save vadinančio Tomo Dapkaus ir buvusio premjero patarėjo Tomo Garasimavičiaus. Pastarasis buvo vienas iš svarbiausių žmonių, kalbant apie valstybinius kogeneracinių jėgainių projektus. Jį premjeras S.Skvernelis atleido, kai Vyriausybė ėmė derėtis su įmone „Danpower Baltic“.
Nežinau, ar tos paviešintos T.Garasimavičiaus žinutės yra tikros, bet jos negražios; ne iš gerosios pusės parodo poną Garasimavičių, kurį pažįstu kaip inteligentišką žmogų ir stiprų energetikos specialistą. Tačiau svarbu pažymėti, kad tai ir yra visa paviešinto susirašinėjimo esmė – negražių epitetų ir negražių žodžių rinkinys. Nekvestionuoju dienraščio sprendimo visa tai publikuoti, bet ir nesiruošiu apsimestinai klausti: o kam gi reikėjo atleistą patarėją parodyti iš negražiosios pusės? Iš mano perspektyvos žiūrint – ir taip aišku, kam to reikėjo.
Štai kaip aš viską suprantu: mes vykdėme žurnalistinį tyrimą apie premjero S.Skvernelio veikimą prieš strateginius valstybės projektus, o staiga pasipylusios publikacijos buvo nukreiptos būtent prieš žmones, kurie kompetentingai gali apginti tuos projektus ir parodyti premjero neišmanymą bei jo kalboje išnyrančius verslo grupės interesus.
Išryškinsiu mintį: kompetentingi valstybės pareigūnai, atvirai prieštaravę premjerui dėl bandymų stabdyti svarbius projektus, staiga buvo apjuodinti žiniasklaidoje arba neteko darbo.
Iš esmės taip nutiko ir T.Garasimavičiui. Kalbėdamas su 15min jis viešai sakė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės nuo pirmų dienų susidūrė su verslo grupių pasipriešinimu ir projektų įgyvendinimas tapo iššūkiu. Beje, projektus jis vadino mūsų šalies sėkmės pavyzdžiu.
Detalė. Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė, esą tasai susirašinėjimas – Valstybės saugumo departamento žvalgybinė informacija. Tai netiesa. Politikas Arvydas Anušauskas iškart nurodė, kad susirašinėjimas ne iš žvalgybos pažymų.
Galima daryti pagrįstą prielaidą, jog žinutes paviešino pats ponas Dapkus. Jis, beje, savo feisbuke užsiminė apie galimą tęsinį. Tada kyla natūralus klausimas: kodėl jis tai paviešino? Kodėl būtent tokiu laiku, kai šito taip reikėjo premjerui?
Viena vertus, S.Skvernelis pats patvirtina bendraujantis su T.Dapkumi. Kita vertus, užuominų galima rasti Seimo NSGK parlamentiniame tyrime, kur ponas Dapkus buvo apklaustas kaip „MG Baltic“ interesų atstovas. Jis pasakojo, esą „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektai buvo stumiami trijų draugų – T.Garasimavičiaus, Nerijaus Rasburskio ir Roko Petrašiūno. Nežinau, ar tai tiesa, bet svarbu štai kas – jau kitą dieną tokią istoriją iš Seimo tribūnos pasakojo pats premjeras S.Skvernelis, skleisdamas abejones dėl valstybinių projektų.
Premjeras dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Jis perdavė informaciją apie „Danpower Baltic“ problemas (iš informuoto Seimo nario girdėjau, esą tai premjero buvusio patarėjo T.Garasimavičiaus laiškai valstybės institucijoms) ir apie galimą korupciją „Lietuvos energijoje“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai įvertino šią medžiagą ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie tai oficialiai informavo ir Vyriausybės kanceliariją. Bet premjeras ir jo patarėjai dar kelias savaites viešai kartojo laukiantys STT atsakymo. Tai buvo netiesa.
Pateikiu subjektyvų savo vertinimą: kai 15min paviešino šitą S.Skvernelio kartojamą netiesą, jis viešai apsijuokė ir štai tada Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius atšaukė STT atsisakymą tirti ir nurodė pareigūnams iš naujo vertinti premjero medžiagą.
Viena vertus, mes vykdėme žurnalistinį tyrimą apie premjero S.Skvernelio skleidžiamas abejones dėl strateginių valstybės projektų, kita vertus – lyg perkūnas iš giedro dangaus pasirodė serija straipsnių apie žmones, kurie kompetentingai gali tuos projektus apginti ir parodyti premjero neišmanymą bei jo kalboje išnyrančius verslo grupės argumentus.
Tai štai, tokia mūsų istorija. Tikiuosi, nieko neįžeidžiau, nes tokio tikslo neturėjau.
Papasakojau visa tai, kad apginčiau mūsų komandos sąžiningą žurnalistinį darbą apie verslo įtaką politikams. Taip pat norėjau palikti viešą liudijimą apie procesą, kuris vyksta mums ruošiant šį tyrimą.
Pakartosiu, kad mes neatstovaujame jokiems privatiems interesams. Visas tas triukšmas ir chaosas viešojoje erdvėje kilo todėl, kad politikai žinojo apie mūsų ruošiamą publikacijų seriją ir pabandė iš anksto sukompromituoti tyrimą ir premjerą kritikuojančius žmones.
Prieš dešimtmetį toks bjaurus politikų elgesys gal ir nenustebintų visuomenės, bet labai viliuosi, jog tai stebina piliečius dabar, 2018-ųjų Lietuvoje.
Išlieka svarbiausias klausimas: kodėl šie politikai įsivėlė į tokį reikalą? Kodėl jie skleidžia abejones dėl valstybei svarbių projektų? Kodėl svarsto apie sprendimus, kurie Lietuvai atneštų didžiulius nuostolius, bet būtų naudingi verslo grupei „Danpower Baltic“?
Nežinau kodėl. Gal iš žaliojo idealizmo? Gal. Nors subjektyviai manau, jog, kaip bedėliotum skiemenis dan, pow, er, niekaip nesigaus frazės žaliasis idealistas ar viešasis interesas.
Sakyčiau, visa tai gali būti ir iš nekompetencijos. Yra tokių ženklų. Kai premjero patarėjai prabyla apie šiuos valstybei svarbius projektus, tai šiurkščios faktinės klaidos rodo – jie apie tai žino tik bendrais bruožais.
Kita vertus, mūsų jaunoje demokratijoje būta ir kitokių priežasčių, kodėl politikai rizikuodavo savo reputacija ir švaistydavo piliečių milijonus stumdami konkrečiai verslo grupei naudingus sprendimus.
Nespėliosiu.
Tikiu, tiesa pasirodys. Net jei ant kelio stovės visa premjero kariauna.
