Ką jis iš tikrųjų veikė KGB? Nežinome detalių apie neskaidrius, mafijos stiliaus sandorius, kuriuos jis sudarinėjo dirbdamas pareigūnu Sankt Peterburge, taip pat apie jo ryšius su mįslingomis įmonėmis Ispanijoje Lichtenšteine. Kokia yra tikroji daugiabučių sprogdinimų, suteikusių jam progą surengti antrąjį karą Čečėnijoje ir padidinti savo populiarumą nuo artimo nuliui iki suteikiančio galimybę laimėti prezidento rinkimus, istorija? Kokius sandorius jis sudarė su Boriso Jelcino artimiausia aplinka? Kokios iš tikrųjų yra jo mintys ir planai? – nes Kremlius, valdant Jelcinui buvęs atlapas, dabar tapo tarsi juodoji dėžė.
Ir koks yra jo privatus gyvenimas? Ar jis vėl vedė? Ar esama daugiau vaikų?
Svarbiausia, kad nežinome, kiek jis iš tikrųjų stiprus. V.Putino legitimumas pirmiausiai kyla iš visuomenės prisiminimų apie 10-ojo dešimtmečio skausmingą chaosą. Žinojimas, kad rytojus bus kaip šiandiena – lygiai kaip šiandiena buvo tokia pati kaip praeita diena – yra itin svarbus tokioje šalyje kaip Rusija, nuolat krėstoje chaotiško valdymo.
Tačiau iš tikrųjų V.Putino valdymas atnešė veikiau stagnaciją, o ne stabilumą. Gyvenimo kokybė blogėja. Ūkio augimas – vangus. Šalis apimta siaubingos nelygybės – tiek turto, tiek, dar svarbiau, galios atžvilgiu. Rusams visa tai pradeda nusibosti. Dabar Putinas jiems primena Brežnevą.
Kremliaus atoveikis yra baimė. Jis gali bauginti, mušti, suiminėti ir kitaip bausti jam besipriešinančius. Tačiau kai žmonės liaujasi bijoję, šis ginklas nebeveikia. Naujausi protestai Maskvoje rodo, kad bent jau kai kuriuose Rusijos didmiesčių sluoksniuose virsmo taškas jau yra pasiektas.
Žinojimas, kad rytojus bus kaip šiandiena – lygiai kaip šiandiena buvo tokia pati kaip praeita diena – yra itin svarbus tokioje šalyje kaip Rusija, nuolat krėstoje chaotiško valdymo.
Vis dėlto Rusija yra didelė šalis. Manau, kad tikras sprogimas visuomenėje, vedantis prie režimo pasikeitimo, yra mažai tikėtinas. Labiau tikėtina, kad mažėjant V.Putino populiarumui kitos politinės jėgos pradės laikyti jį aukotina figūra. Slaptas politinis sandoris atvedė jį į valdžią. Slaptas politinis sandoris gali jį ir pašalinti. Kosmetinis pakeitimas, o ne revoliucija, yra labiausiai tikėtina perspektyva. Ar būsime linkę ja priimti?
Edwardas Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.
