Ši koncepcija turi savo ribas. Tautų apsisprendimas nebūtinai atneša laisvę, teisingumą ir orumą (nors blogio imperija subyrėjo, daugelis tautų, kurios buvo jos valdomos 1991 metais, dabar tebegyvena nelaisvose visuomenėse). Galų gale, demos (valstybės visuomenės) gerovė yra svarbiau negu ethnos (kurios nors tautos) teisės. Šis sąrašas yra nepilnas: Rusija turi gerą pagrindą teigti esanti pirmoji komunistinės nelaisvės kalinė ir didžiausia jos auka.
Rusija turi gerą pagrindą teigti esanti pirmoji komunistinės nelaisvės kalinė ir didžiausia jos auka.
Vis dėlto ši savaitė tebėra naudinga paskata susimąstyti ir veikti. Ukraina yra ardoma mūsų akivaizdoje. Krymo totoriai – tik vienas iš pavyzdžių, kai pavergtoji tauta buvo išvaduota, bet vėliau vėl buvo įkalinta.
Nors blogio imperija jau mirusi, Vakaruose sovietinė nostalgija tebėra stebinančiai gaji. Vėliausia jai pasidavusia tapo „Campari“ (Italijos alkoholinių gėrimų bendrovė).
Jos kalendoriaus liepos mėnesio puslapyje įdėta sovietinės kosminės programos nuotrauka (kaip įžvalgiai pastebėjo tinklalapis „Victims of Communism“). Iš tikrųjų totalitarinės imperijos nėra elegantiškų, viliojamų atvaizdų šaltinis. Jos yra milijonų žmonių kapinės. Kūjis ir pjautuvas turėtų būti ne mažiau atgrasus negu svastika.
Uigūrų („Turkestano“ JAV rezoliucijoje) ir tibetiečių vargai nusipelnė ypatingo dėmesio. Kinija reikalauja deportuoti uigūrus pabėgėlius. Kai kurios šalys, tokios kaip Tailandas, bailiai paklūsta.
Tvyrant pasipiktinimui dėl gerbiamo tibetiečio vienuolio Tenzino Deleko Rimpoche mįslingos mirties kalėjime ir jo skuboto bei barbariško kremavimo, įvykdyto jo tėvynės okupantų, pasigedau buvusių pavergtųjų šalių lyderių tvirtų pareiškimų. Juk dar visai neseniai šios šalys pačios patyrė kančias, kurios dabar sukeliamos Tibetui.
