Kuo arčiau Rusijos atsiduriate, tuo aiškesnis vaizdas. Per praėjusį savaitgalį Taline vykusią Lennarto Meri konferenciją, kasmetinį saugumo renginį, pavadintą gerbiamo pirmojo šalies prezidento vardu, išryškėjo nesusipratimų ir įžvalgų.
Ore tvyrojo atgailos dvelksmas. Vokiečių pareigūnai apgailestavo dėl savo šalies godumo ir naivumo pastaraisiais dešimtmečiais. Amerikiečiai, dalyvavę 2009 metų išpūstame ir pražūtingame „santykių perkrovime“ su apsimetėliškai liberaliu tuometiniu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, peikė ankstesnę Vakarų toleranciją Kremliaus militarizmui ir smurtui.
Jie teigė, kad dabar jau aišku, jog šie dalykai buvo įaugę į Rusijos sistemą nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio. Prancūzijos atstovas ne kartą patikino konferencijos šeimininkus, kad jo šalis yra įsipareigojusi juos ginti. Kodėl dėl prezidento E.Macrono vienas kitam prieštaraujančių teiginių šie patikinimai buvo tokie būtini, nesiaiškinta. Švedai ir suomiai, kurie pastaraisiais dešimtmečiais savo Baltijos kaimynes laikė netašytomis ir isteriškomis, pasmerkė Rusiją, gyrė NATO ir džiaugėsi naujai atrasta bendra regionine tapatybe.