Panašiai ir Pekinas Taivaną laiko maištinga provincija, nebaigtu reikalu iš pilietinio karo, žemyninėje dalyje pasibaigusio 1949 metais. Kalbos apie savarankiškos salos nepriklausomybę kelia Kinijos įniršį. Taivano pareigūnai savo ruožtu vis dar laikosi dešimtmečių senumo fikcijos, kad salos oficialus pavadinimas yra „Kinijos Respublika“. Tačiau jie jau seniai atsisakė kalbų apie „žemyną laikinai kontroliuojančius banditus“, kurias prisimenu iš savo paauglystės metų, kai klausydavausi tulžingų „Laisvosios Kinijos balso“ trumpųjų bangų transliacijų.
Antras panašumas tas, kad Pekino ir Maskvos režimai sukūrė kaip tik tą problemą, kurios stengėsi išvengti. 1991 metais atgavę nepriklausomybę ukrainiečiai, švelniai tariant, nesigilino į grėsmę iš šiaurės. Rusija su savo didele pietine kaimyne užmezgė glaudžius ekonominius, kultūrinius ir kitokius ryšius. Ukraina buvo įstrigusi biurokratizuotoje posovietinėje nežinioje, buvo pernelyg korumpuota ir prastai valdoma, kad galėtų pretenduoti į europinę integraciją. Tokie vanagai kaip aš dėl to nerimavo, tačiau pašaliečiams Ukrainos nacionalinis saugumas rūpėjo ne labiau nei patiems ukrainiečiams.
