Atsakymas – mūsų kišenėse. Sulig kiekvienu išleistu centu – balsuojame. Galime rinktis, ką pirkti, ir ko vengti. Galime atsilyginti kitiems, kurie irgi priima tokius sprendimus. Galime naudotis socialiniais tinklais, kad sustiprintume savo pastangas. Maži žingsneliai gali tapti galingais žingsniais.
Pateiksiu keletą pasiūlymų. Moldova dabar turi geriausią vyriausybę per daugelį metų. Tačiau neturtingiausios Europos šalies ekonomikai sunkiai sekasi. Taigi, jeigu vartojate alkoholį, pasistenkit restoranuose ir prekybos centruose paprašyti moldaviško vyno. Užsisakykit jo internetu. Paraginkit savo draugus padaryti tą patį. Anksčiau tą patį sakydavau apie Sakartvelo vynus, bent vyriausybės Tbilisyje nemalonūs žodžiai ir darbai pastaruoju metu mano simpatijas sumažino.
Lietuva – dar viena kandidatė gauti paramą. Ši Baltijos šalis drąsiai stojo prieš Kiniją dėl Taivano, taip pat buvo pastangų padėti Baltarusijos opozicijai priešakyje. Visa tai kainavo nervų ir pinigų. Prisidėkite savo indėliu – paieškokit lietuviško alaus, sūrio, lininių ar vilnonių dirbinių, gintaro, keramikos arba – kas man ypač patinka – šokolado. Kaip atkreipė dėmesį „Financial Times“, taivaniečiai vartotojai padarė Lietuvą septinta pagal dydį savo prekių internetu tiekėja.
Ir yra plati erdvė nuveikti daugiau. Šią savaitę švenčiama Taivano nacionalinė diena, iš šia proga salos diplomatinėse atstovybėse visame pasaulyje rengiama dešimtys pobūvių. Aš pasiūliau per tokius renginius ypatingą dėmesį skirti lietuviškam maistui ir gėrimams. Tai būti geras būdas šalia Kinijos krantų gyvuojančiai demokratijai atsidėkoti savo drąsiai ir atkakliai sąjungininkei. Be to, pats taip pat stengiuosi pirkti čekiškus produktus, nors Kinijos grasinimai įvesti šiai šaliai žlugdančias ekonomines sankcijas pasirodė esantys tušti.
Dar vienos kandidatės, į kurias galėtų būti nukreipta mūsų piniginių perkamoji galia – bendrovės, patekusios į Kinijos komunistų partijos nemalonę. Tarp naujausių aukų yra „H&M“, „Burberry“, „Nike“, „Adidas“, „Dior“, „Billie Eilish“, „Puma“, „Versace“, „Coach“, „Gucci“, „Givenchy“, „Balenciaga“, „Swarovski“, „Audemars Piguet“, „Uniqlo“, „North Face“, „Valentino“, „Calvin Klein“, „Zara“ ir NBA, aktoriius Johnas Cena, taip pat D. Dolce ir S. Gabbana. Kai kada jų klaida tebuvo paminėti Taivaną netinkamu kontekstu. Kiti stengėsi pašalinti priverstinio darbo produktus iš savo tiekimo grandinių. Bendra (ir bevaisė) reakcija būdavo meldimas atleisti – Johnas Cena yra geras pavyzdys.
Mes turėtume skatinti drąsą. Jeigu Kinijos spaudimas tiesiog nulemtų, kad jo aukos įgis vartotojų laisvajame pasaulyje, tuomet taptų aišku, kad karštakošiai Pekine tėra (jų pačių žodžiais tariant) popieriniai tigrai.
Jeigu turite akcijų arba galit daryti įtaką žmonėms, kuriems patinka pensijų fondai, reiškia, turite dar vieną ginklą: investuoti į bendroves, kurios elgiasi teisingai, ir atsisakyti tų, kurių sprendimai netinkami. Pastarieji įvykiai skolų naštą velkančioje ir kaprizingai valdomoje žemyninės Kinijos ekonomikoje leidžia manyti, kad laikytis nuo jos atokiau gali būti naudinga ir dėl kitokių priežasčių.
Mūsų pagalbos reikia ne vien šalims ir bendrovėms. Asmenys taip pat gali tapti taikiniais. Britų žurnalistė Catherine Belton įsitraukusi į brangų bylinėjimąsi su turtingais rusais, apie kuriuos ji rašo savo knygoje „Putino žmonės“. Įsigykit šią knygą, jeigu jos dar neskaitėt – ir dar vieną paimkit draugui. Jeigu naudojatės socialiniais tinklais – dalykitės geriausiomis ištraukomis. Žiūrėkite filmus, kuriuose vaidina Richardas Gere'as, Harrisonas Fordas, Bradas Pittas ir Sharon Stone: visi jie buvo visam laikui arba laikinai uždrausti žemyninėje Kinijoje už pasisakymus apie žmogaus teises.
Iš paminėtų dalykų nė vienas neatstoja tikros politikos. Tačiau asmenų veiksmai formuoja aplinką, kurioje veikia priimantys sprendimus. Nesam tokie bejėgiai, kokiais save laikome.
