Vladimiras Putinas bando tokiu triuku pagyvinti situaciją Kremliuje. Artėjantis politinio teatro epizodas, klaidingai vadinamas „rinkimais“, publikos nevilioja. Kadangi nėra netikėtumo dėl rezultatų (visi žino, kad galiausiai centre atsidurs Putinas), šou režisieriai nusprendė paeksperimentuoti su bufonados žanru – surengė televizijos debatus, per kuriuos tariama liberalų kandidatė Ksenija Sobčiak vandeniu apliejo tariamą radikalą Vladimirą Žirinovskį. Tačiau tai nieko nesudomino.
Dėl to buvo prabilta apie mirties spindulius. Ketvirtadienį Rusijos lyderis pranešė apie neva „nenugalimus“ (ir naujus) branduolinius ginklus bei parodė banalių kompiuterinių grafikos filmukų, kuriuose demonstruojama, kaip tie ginklai išvengia JAV priešraketinės gynybos sistemų. Tarp naujųjų ginklų yra branduolinė sparnuotoji raketa, nuotolinio valdymo povandeninis dronas su branduoline kovine galvute, galinga tarpžemyninė balistinė raketa ir „hipergarsinis raketinis lėktuvas“, galintis skristi 20 kartų didesniu negu garso greičiu.
Ši jo kalba Rusijoje tikrai sulaukė dėmesio su žiniasklaidos pramonės komplekso, prievarta maitinančio šalies visuomenę pono Putino žodžiais ir darbais, pagalba. Jis skundėsi, kad Vakarai esą bandė sulaikyti Rusiją, nors jiems nepavyko to padaryti. Kad Vakarai ignoravo Rusiją, tačiau dabar turės jos klausytis. Išgalvotomis baimėmis dėl Vakarų apsiausties ir nederamo elgesio Rusijos lyderiui gali pavykti motyvuoti daugiau rinkėjų sudalyvauti kovo 18-osios farse (nors, kaip rodo patirtis, jų balsai bet kokiu atveju gali būti laikomi jau atiduotais).
Niekas neplanuoja užpulti Rusijos. Rytų ir Vakarų santykiams tėra iškilę tik du realūs pavojai: netyčia įsiplieksti galintis konfliktas ir brangios bei beprasmiškos ginklavimosi varžybos.
Tarptautinei bendruomenei irgi buvo padarytas įspūdis, tačiau ne kitoks negu tikėjosi Kremlius. Rusijos, galingos branduolinės valstybės, statusas abejonių nekelia. Jos strateginiam arsenalui priklauso apie 2 000 branduolinių kovinių galvučių, kurias galima leisti iš povandeninių laivų, karinių lėktuvų ir sausumoje esančių požeminių paleidimo bazių ir paleidimo aikštelių, ir kurios lengvai bei pražūtingai susidorotų su JAV priešraketinės gynybos sistemomis. Pastarosios skirtos kovoti su tokiais menkais režimais kaip Iranas ar Šiaurės Korėja, o ne galinga Rusijos arba Kinijos ataka.
Kremliaus pareigūnams protinga būtų aptarinėti branduolinius ginklus tyliai ir ramiai. Niekas neplanuoja užpulti Rusijos. Rytų ir Vakarų santykiams tėra iškilę tik du realūs pavojai: netyčia įsiplieksti galintis konfliktas ir brangios bei beprasmiškos ginklavimosi varžybos. Tačiau šioms problemoms būtina diplomatija – reikia palaikyti karštąsias linijas ir kitas saugumo priemones bei išlaikyti ir plėsti ginklų kontrolės režimą.
Grūmodamas naujais ginklais (ar bent jau jų idėja) Putinas demonstruoja Rusijos silpnumą ir neprotingumą. Apsimestinė narsa dėl tų naujų ginklų sufleruoja, kad jam trūksta pasitikėjimo esama atgrasymo sistema. Dar blogiau, kad visa tai yra beprotiškai skubota. Branduolinės sparnuotosios raketos kūrimas yra tikras technologinis košmaras: reikėtų vykdyti raketų su neekranuotais branduoliniais reaktoriais bandymus.
Povandeninis dronas skamba visai įtikinamai, bet jis patirs tą pačią problemą, su kuria susiduria ir povandeniniai laivai, palaikantys patikimą ryšį su štabu. Hipergarsinė raketa pareikalaus beprecedenčių inžinerinių pastangų, kad šie ginklai atlaikytų perkrovas, su kuriomis jie susidurs skriedami dideliu greičiu ir manevruodami. Nauja milžiniška balistinė raketa gal ir turi fatališkųjų savybių, bet kariniu atžvilgiu jos reikšmė nebus didelė.
Kiti rusų ginklai yra labiau praktiškai pritaikomi, pavyzdžiui, zenitiniai raketų kompleksai S-400 gali būti panaudoti sutrukdyti NATO atsiųsti pastiprinimą savo sąjungininkėms rytiniame Aljanso sparne. Tačiau tikroji problema yra kitos priemonės, kuriomis Kremlius skleidžia savo įtaką: veikia rinkimų rezultatus, baugina kritikus, atjungia dujas (Ukraina tai patyrė praėjusį savaitgalį), žaidžia diplomatinius žaidimus „skaldyk ir valdyk“ bei rengia informacines operacijas. Vakarai pamažu pradeda tai pastebėti.
Ponas Putinas kreipėsi į visuomenę, prašydamas pasiūlyti idėjų, kaip pavadinti jo stebuklingus ginklus. Aš siūlau: „Obman“ (Apgaulė), „Poddelka“ (Padirbinys), „Pugalo“ (Baidyklė) ir „Potiomkin“ – kunigaikščio, kuris pristatė butaforinių kaimų, norėdamas padaryti įspūdį imperatorienei Jekaterinai II, garbei).
Edwardas Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.
