Valdžios siekiai neginčijamai yra kilnūs – prablaivinti jaunimėlį ir sumažinti girtų vairuotojų skaičių kelyje.
Jei tik taip tikrai atsitiktų ir jei dar kas mane į Seimą išrinktų, spausčiau „už“: ir už save, ir už posėdyje nedalyvaujančius kolegas. Bet įvairios detalės verčia šypsotis ir gūžčioti pečiais, ypač dėl tų 20 metų. Seimo nariai pritarė Larisos Dmitrijevos pasiūlytai sveikatos programos ateinančiam dešimtmečiui pataisai. Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, jo pasiūlą ir paklausą, užsimota uždrausti pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus jaunimui iki 20-ies.
Bet įvairios detalės verčia šypsotis ir gūžčioti pečiais, ypač dėl tų 20 metų. Seimo nariai pritarė Larisos Dmitrijevos pasiūlytai sveikatos programos ateinančiam dešimtmečiui pataisai.
O dabar žiūrim, ką turim. Atsiverskime Alkoholio prieinamumo nepilnamečiams tyrimo, kurį prieš porą metų užsakė Nacionalinis tabako ir alkoholio kontrolės departamentas rezultatus. „Spinter tyrimai“ apklausė 503 paauglius nuo 14 iki 17 metų.
Penktadalis paauglių prisipažino alkoholinių gėrimų vartojantys bent kelis kartus per mėnesį (bent kartą – dvigubai daugiau). Tik 9 proc. (!) apklaustų nepilnamečių alkoholio visai nevartoja.
Skamba nepakankamai įspūdingai?
Bus įdomiau, jei pasakysiu, kad 3 proc. išgeria (respondentai nedetalizavo, kiek) kasdien ar beveik kasdien. Kitaip tariant, maždaug kas antroje klasėje galima rasti po vieną užkietėjusį alkoholiką.
Perskaičius iki šios vietos kilo klausimėlis – kaip štai šiuos vaikus ištraukti iš alkoholio balos? Netikiu, kad jie, parėję iš mokyklos (jei tokią lanko) sukrapšto sunkiai uždirbtų (juodas humoras, vaikai turi mokytis, o ne dirbti) pinigėlių, traukia į prekybos centrą ir nešasi namo butelaitį alaus. Jei kas nors (šiuo atveju – pardavėjai) Lietuvoje laikosi įstatymų, alus turėtų būti konfiskuotas prie kasos.
Bet įstatymų laikytis nereikia, nes iki parduotuvės vaikai nenueina ir gėrimų susiorganizuoja namie. Spėčiau, kad dauguma iš tų 3 proc. gyvena ne pačius geriausius laikus patiriančiuose miesteliuose ar kaime, kur, žinant „tašką“, galima gauti pigaus gėralo, o gal net pasigaminti jo pačiam.
Tad pirmiausia reikėtų baksnoti ne į pardavėjus, o pačius vaikus, kuriems norisi nuo mažumės gyvenimą semti pilnomis rieškučiomis, jų tėvus, kuriems vaikui įpilti gurkšnį vyno ar alaus atrodo nieko tokio, bet labiausiai – keistą mūsų alkoholio vartojimo suvokimą.
Sakykime, kad 3 proc. – tik menka dalis paauglių, galima paklaida ir taip toliau. Bet dėmesio – 31 proc. apklaustųjų prisipažino, kad alkoholio nuperka ar leidžia vartoti tėvai per gimtadienius ir kitomis progomis.
Skaičiuokite kaip norite, bet tai negali būti vien asocialios šeimos.
Skaitykime toliau – daugiau nei pusė vaikų nurodė, kad alkoholio nepilnamečiams įsigyti nesunku. Jei ne patys nusiperka ar tėvai įpila, parūpina draugai, pažįstami ar „geri dėdės“ prie parduotuvės.
Lengva ranka gėrimus dalina kioskuose ar vietos parduotuvėse, sunkiausia įsigyti prekybos centruose. Nieko keisto – ten pilna vaizdo kamerų ir akylų žmonių.
Ne sykį mačiau pardavėjas prašant asmens dokumento ir pati saviškį esu traukusi. Tad kaip vis dėlto jie apsirūpina alkoholiu?
Atsakymas – iš paties jaunimėlio lūpų: kai kurie nepilnamečiai atrodo gerokai vyresni. Vos 20 proc. mano, kad pardavėjai tingi tikrinti dokumentus. Tad pirmiausia reikėtų baksnoti ne į pardavėjus, o pačius vaikus, kuriems norisi nuo mažumės gyvenimą semti pilnomis rieškučiomis, jų tėvus, kuriems vaikui įpilti gurkšnį vyno ar alaus atrodo nieko tokio, bet labiausiai – keistą mūsų alkoholio vartojimo suvokimą.
Vokietijoje per „Oktoberfest“ alus pardavinėjamas litriniais bokalais (užtat tik kartą per metus). Italijoje po pietų priklauso stikliukas ko nors virškinimui pagerinti. Prancūzijoje įprasta restorane per vakarienę užsisakyti butelį kitą vyno.
Mes to sau neleidžiame ne tik dėl to, kad brangu, bet ir dėl to, kad „ne alkoholikai“. O tuomet ateina šeštadienis ir degtinės butelį per dėdulės gimtadienį patvarkome iki dugno – kaip čia užsuksi vos įpusėtą.
„Apsivesti bus galima, bet šampano išgerti – ne“, – po balsavimo dėl šios pataisos kreivai šyptelėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Tai kad jau dabar taip yra – nepilnamečiams neparduoda net alaus, o štai ištekėti gali ir pastojusi moksleivė. Lietuvoje kasmet susituokia kelios dešimtys paauglių, pagimdo per 700 nepilnamečių, taigi po dvi per dieną.
Tai kad jau dabar taip yra – nepilnamečiams neparduoda net alaus, o štai ištekėti gali ir pastojusi moksleivė. Lietuvoje kasmet susituokia kelios dešimtys paauglių, pagimdo per 700 nepilnamečių, taigi po dvi per dieną.
Išgirdusi apie Seimo viražus blaivinimo fronte, prisiminiau savo paauglystę. Nėra ką slėpti, mokyklos laikais būta visko. Vakarėlių su alumi bei stipresniais gėrimais taip pat.
Negirdėjau, kad kuris bendramokslis būtų prasigėręs, – žmonės baigę mokslus, sukūrę šeimas, augina vaikus. Ką ten vakarėliai – šimtadieniai, paskutinio skambučio, išleistuvių šventės... Jos vykdavo mokyklose, su tėvais ir daugiau ar mažiau alkoholio.
Išeina, kad visiems nuo mokytojų iki gimdytojų, nekalbant apie vaikus, tektų išrašyti po baudelę? O namie tikriausiai teks įsirengti po seifą, nes smalsios atžalos visur įkiš nosį ir neabejotinai užsimanys paragauti ko nors su laipsniais.
O dar geriau – alkoholį apskritai paskelbkime už įstatymo ribų kaip kokiame Afganistane ir visi draugiškai siurbčiokime iš po stalo. Taip, Afganistane žmonės irgi geria.
P.S. Jei kam magės apkaltinti mane svaigiųjų gėrimų propagavimu – atvejų, kai pakeliu taurę, ir vartojamų gėrimų skaičius yra labai ribotas, o vyną laikau vienu neskaniausių skysčių, taigi į situaciją žiūriu blaiviai. Visomis prasmėmis.
