Per gerą mėnesį tiek prikedeno, kad spaliams išvežti poros karučių nepakaks. Pradžioje skiedros ėmė lėkti dėl pagalbinio apvaisinimo, bet, „valstiečiams“ kelis kartus persigalvojus, nuo Naujųjų įsigalios dar rugsėjį priimtas įstatymas, kuris neriboja sukuriamų embrionų skaičiaus ir leidžia lytinių ląstelių donorystę bei embriono išankstinę diagnostiką. Greitai „valstiečiams“ prisiėjo keisti nuomonę dėl lengvatų ir kompensacijų šildymui. Sąrašas tik prasideda…
Vis tik atrodo, kad šią kadenciją (reikia tikėtis, kad tik šią) dominuos ne žemės ūkio anei ekologijos reikalai. Tikriausiai ir ne AIDS bei kitos Dievo bausmės. Kol kas bene svarbiausia Seime − Naisių atstovybė. Ak, dovanokite, − Kultūros komitetas. Nuobodu būna pradėti dieną be jo pirmininko Ramūno Karbauskio, kuris taip pat yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas, jau ir pasauliniu lygiu išgarsėjusio Naisių fenomeno kūrėjas, trumpai tariant, Lietuvos budintojas.
Taigi. R. Karbauskis mano, kad jau nuo rugsėjo bent kartą per metus vaikai turėtų būti nemokamai nuvežti į bent vieną spektaklį, o visi šalies muziejai nepilnamečiams, senjorams ir neįgaliesiems nemokami turės būti visada. Vaikų lankymąsi teatruose finansuotų valstybė, o taip esą būtų ugdomas vaikų pilietiškumas.
Kad negalvotumėte, jog svarstydamas Nacionalinio saugumo strategiją komitetas užsiima vien svaičiojimais apie kultūrą, šekite dar vieną R.Karbauskio manymą: jau 2018-aisiais reikėtų pradėti pilotinį privalomo karinio ugdymo projektą.
Pirmiausia jaunuolius rezervui turėtų pradėti rengti Lietuvos edukologijos universitetas ir kurios nors savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. R.Karbauskiui patiko ir vežėjų asociacijos „Linava“ pasiūlymas šauktinius apmokyti vairuoti vilkikus, kad jie baigtų tarnybą turėdami C kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Taip jie įgytų amatą ir lengviau rastų darbą pasibaigus karo tarnybai.
Neseniai dizaineris Juozas Statkevičius ant „Litexpo“ grindų paklojo šieno, o R.Karbauskis ant jo bemaž klumpakojį sutrypė. Vos pamanęs, kad valstybės atkūrimo 100-mečio proga visiems Lietuvos vaikams iki septynerių metų reikėtų padovanoti po tautinį kostiumą, parlamentaras suskubo susitikti su dizaineriu, pasišnekėti apie eskizus ir net paskaičiuoti: rūbeliai 150 tūkst. ikimokyklinukų atsieis apie 3 mln. eurų. Idėja graži − J. Statkevičiaus kurti drabužiai, o dar ir tautiniai, spintoje! Bet lengva dalinti dovanas, kai ne už savus: lėšoms surinkti planuojama įsteigti specialų fondą, R.Karbauskis pažadėjo tik sukviesti žmones ir gal kiek pinigėlių skirti.
15min žurnalistė Liepa Želnienė socialiniame tinkle „Facebook“ lakoniškai replikavo: „Nesiginčysiu dėl privalomo teatro vaikams, nemokamų muziejų ir privalomo karinio ugdymo reikalingumo, bet galiu pastebėti, kad viskas staiga valstybėje pradeda kainuoti „labai mažai“, kai biudžeto pinigus skaičiuoja milijonierius.“ Papildyčiau: ir kai Lietuva jau turbūt seniai yra virtusi gerovės valstybe. Žiūrim, ką turim.
„Ekonomikos augimas turėtų paspartėti, bet įtampą kelia demografinės tendencijos“, skelbia Lietuvos bankas. Jo ekspertai įspėja, kad 2017-aisiais šalies ūkis kils ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį, − dėl mažiau augsiančio eksporto ir investicijų.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pastebi, kad spartus Lietuvos ekonomikos kilimas baigėsi, BVP augimo nebepakanka toliau vytis turtingąsias Europos Sąjungos (ES) šalis. Reemigracija neatsveria vėl išaugusios emigracijos. „Tai paaiškinti vien ekonominėmis priežastimis sudėtinga, nes užimtumas augo, nedarbo lygis sumažėjo, vidutinis darbo užmokestis išaugo, minimalus atlyginimas dar sparčiau didėjo“, − delfi.lt konferencijoje sakė jis ir pridėjo, jog investicijos menkos, eksporto augimo potencialas sumažėjęs, vidaus vartojimas vis dar auga, bet jau kitąmet gali mažėti, todėl nematyti ekonomikos augimo veiksnių.
Tą patį pabrėžia ir Lietuvos bankas: ilgalaikį ekonomikos augimą ribos nepalankios demografinės tendencijos. „Ekonomika auga, tačiau tai nesustabdo gyventojų: per metus svetur dirbti išvyko 22 tūkst. šalies piliečių − kiek gyvena Ukmergėje. Deja, kol kas nematome priežasčių, kad ši tendencija galėtų pasikeisti ir kitais metais“, − sakė banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Ne vien dėl pinigų žmonės išvažiuoja, priešingai nei turbūt įsitikinę daugelis. Kas įstoja į universitetą ir pasilieka, po to radę darbą, kas sukuria šeimą, ką išgena Lietuvoje tvyrantis nepakantumas, baimė ir pyktis.
Turbūt jau pabodę girdėti, kad ypač prastai jaučiasi seksualinės mažumos. Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacijos „ILGA-Europe“ apžvalgoje mūsų šalis liko liko 39-a iš 49 valstybių. Būtų ne taip blogai (juoba kad Latvija − laipteliu žemiau), jei nuo 2013-ųjų nebūtume stabiliai važiavę žemyn nuo 31-os vietos ir jei Estija, kuri visą laiką akivaizdžiai nepelnytai atsiduria gerokai aukščiau už mus (gal tik internetas ten lėtesnis), nebūtų 21-a.
R.Karbauskis galėtų įteikti puikią Kalėdų dovaną Lietuvai: pristabdyti nesiliaujantį pasiūlymų srautą. Nes, perfrazuojant Williamą Shakespeare’ą, kažkas negerai Lietuvos karalystėje.
Dar vienas galvos skausmas − 1105 pabėgėliai, kuriuos esame įsipareigoję priimti iki kitų metų pabaigos. Kaip atsirinkti tuos, kurie perdėm neįskaudintų jautrios mūsų visuomenės, kur juos apgyvendinti, kaip užtikrinti bent minimaliai orų gyvenimą, kaip išmokyti kalbos ir integruoti į visuomenę, kad nė viena pusė nesijaustų įskaudinta ir kad ilgainiui net ir toks nedidelis būrys nevirstų didele socialine problema. Pabėgėlių priėmimui visiškai nepritaria 46 proc. gyventojų, rodo nesena apklausa. Tyrimai rodo, kad labiausiai lietuviai nenorėtų gyventi šalia romų, iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų, musulmonų ir pabėgėlių. Kas valdžioje rimtai suka galvą, kaip pasiekti, kad žmogus žmogui mūsų visuomenėje nebūtų vilkas?
Daugeliui emigrantų opūs klausimai − dviguba pilietybė ir elektroninis balsavimas. Nesu mačiusi skaičių, kiek žmonių iš Lietuvos „atėmė“ ne prastas gimstamumo ir mirtingumo santykis, o ne kitose šalyse gauti pasai, bet akivaizdu, kad galimybė tokiu atveju išlaikyti lietuviškąjį stipriai pagerintų statistiką. Jau nekalbant apie tai, kad balsavimas internetu į politinį gyvenimą įtrauktų kur kas daugiau gyvenančiųjų užsienyje. Gali būti, kad ir pakeistų rinkimų rezultatus − gal to bijo tautos išrinktieji?
Estai mus stipriai lenkia ir švietimo tyrime PISA: esame ketvirtuose dešimtukuose, kai gamtos mokslų srityje mūsų kaimynai − treti pasaulyje. Lankymasis muziejuose ir teatruose neabejotinai praplėstų moksleivių akiratį, bet ar vien tai sustiprins mūsų švietimą? Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje pilna pranešimų ne apie teigiamus pokyčius mokyklose ir universitetuose (nebent apie pastarųjų jungimą kokybiškesnių studijų sumetimais), bet apie direktorių atleidimus, moksleivių protestus ir įvairius skaudulius mokyklose.
Kas trečias mokinys patiria patyčias. 19 tūkst. vaikų auga socialinės rizikos šeimose. Per 3 tūkst. vaikų auga globos namuose. Pernai buvo užregistruota kone 40 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.
Seimas niekaip nesusikaupia uždrausti bet kokio smurto prieš vaikus (nes „beržinė košė“, kaip yra aiškinęs vienas iš parlamento niekaip nepajudinamas politikas, nėra smurtas, jis net buvęs dėkingas tėvams už rykštę, nes kaip kitaip susikalbėsi). 31 žmogus iš kiekvieno 100 tūkst. gyventojų nusižudo − triskart daugiau nei ES vidurkis, rašoma kampanijos „Už saugią Lietuvą“ tinklalapyje.
Garsėjame ir kaip gausiai gerianti visuomenė. Tiesa, šią detalę nauji valdantieji jau paėmė domėn: ko verti vien jų siūlymai keisti akcizus alkoholiui ir bausti girtų vairuotojų keleivius.
Bet panašu, kad „valstiečiams“ po šių ir daugelio kitų problemų sprendimo lieka pakankamai laisvo laiko pamąstyti ir apie patriotizmo ugdymą, karinius mokslus, vaikų drabužėlius bei panašius reikalus, kurių artimiausiais metais sužinosime dar ne vieną. Bet pradžiai gal pakaks? R.Karbauskis galėtų įteikti puikią Kalėdų dovaną Lietuvai: pristabdyti nesiliaujantį pasiūlymų srautą. Nes, perfrazuojant Williamą Shakespeare’ą, kažkas negerai Lietuvos karalystėje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Eglė Digrytė: Birutė ir kitos liežuvio meistrės
