Taip pat alkoholio reklama nelaikomi „pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais“.
Atrodytų, kad griežtindamas alkoholio reklamą, įstatymų leidėjas nepamiršo atsižvelgti į globalizacijos nulemtus galimybės kontroliuoti reklamą, teikiamą per radiją ir televiziją, ribojimus. Tačiau tiesa šiek tiek kitokia – panašios formuluotės nuostata galiojo jau ir ankstesnėje Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje.
Nuo šių metų pradžios atliktuose pakeitimuose tik pridėta, kad alkoholio reklama nelaikomi tie pavadinimai ar prekių ženklai, kurie netikėtai matomi tik „Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose“. Kitaip tariant, jei žiūrima užsienio programa, retransliuojama Lietuvos retransliuotojo, pvz., per kabelinę ar skaitmeninę televiziją, joje netikėtai ir trumpam pasirodanti alkoholio reklama nėra laikoma „alkoholio reklama“ pagal šį įstatymą, ir todėl atsakinga institucija už jos rodymą netaikys sankcijų.
Pasirinkta priemonė mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje – alkoholio reklamos draudimas – yra akivaizdžiai netinkama.
Tačiau jei Lietuvos Respublikos gyventojas, gyvendamas pasienyje žiūri užsienio valstybės transliuojamą ar retransliuojamą programą ir mato alkoholio reklamą, tai jau yra „alkoholio reklama“, tačiau tai jau nesvarbu, nes jokia Lietuvos institucija už tai bausti negalės. Kad ir trūksta logikos, atrodytų, tai smulkmenos. Tačiau paanalizavus, kiek tokiu reguliavimu pasiekiamas reklamos draudimo tikslas – mažinti alkoholio vartojimą, kyla didelių abejonių. Būtent dėl to, kad alkoholio reklama globalizacijos sąlygomis mus pasiekia ne tik transliavimo ar retransliavimo priemonėmis.
Vienas pirmųjų faktinių nesusipratimų – užsienio prenumeruojamų žurnalų cenzūra. Pasirodė skaitytojų skundai, kad prenumeruojami užsienio žurnalai juos pasiekia iškarpytais puslapiais, kuriuose pateikiama alkoholio reklama. Nėra ko stebėtis – įgyvendindami Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatą, žurnalų platintojai galimai siekia išvengti baudos už alkoholio reklamą.
Platintojams, mažmeninės prekybos įmonėms, siekiant nenusižengti įstatymui lieka viena už kitą nepatrauklesnės alternatyvos: arba galimai pažeidžiant susitarimus su leidėjais nebeplatinti tam tikrų žurnalų, arba nuolat cenzūruoti kiekvieną leidinį. Kaip tai atsilieps vartotojui?
Tikėtina, kad prekyboje tokių leidinių nebeliks. Tačiau jei leidinys bus prenumeruojamas tiesiogiai iš gamintojo, jo mūsų įstatymą įgyvendinančios kontrolės institucijos rankos nebepasieks. Na, nebent pašto paslaugų teikėjai bus priversti remtis Pašto įstatymo nuostata, pagal kurią, „jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis juos grąžina siuntėjui arba šie daiktai konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“.
Tačiau kur kas sudėtingesnis reikalas su internetu platinama reklama. Išties, Lietuvos jurisdikcijai priklausančios svetainės nebegali reklamuoti alkoholio, tačiau kaip reaguoti į mus pasiekiančią reklamą iš užsienio interneto svetainių? Remiantis Alkoholio įstatymo pakeitimais, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad elektroniniais ryšiais skleidžiama Lietuvos rinkai skirta alkoholio reklama, turi teisę duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama skleidžiant alkoholio reklamą, arba panaikinti galimybę alkoholio reklamą pasiekti.
Tiesa, tokiems veiksmams būtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimas. Tai nepalyginamai sunkiau nei karpyti leidinių puslapius: pirma, kiekvienu atveju Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turės svarstyti, ar alkoholio reklama skirta Lietuvos rinkai. Pvz., facebook grupėje paskelbta reklama, kurią pasiekia Lietuvos vartotojai bus laikoma Lietuvos rinka ar ne? Antra, sunkiai tikėtina, kad minėtas departamentas turės pakankamai pajėgumų sekti situaciją ir į ją reaguoti.
Galiausiai, net ir pagal esamas galimybes maksimaliai rezultatyviai dirbant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, žinant teismų darbo krūvį, svarstytina, ar išties racionalu tokia funkcija apsunkinti Vilniaus apygardos administracinio teismo darbą. Tai reikštų, kad kitų, galimai svarbių, bylų nagrinėjimo terminai bus dar labiau ištęsti. Tiesa, kur kas paprasčiau būtų uždrausti užsienio interneto puslapius – tada įstatymo reikalavimai užtikrintai būtų vykdomi.
Tinkamai įgyvendinama praktikoje Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtinta alkoholio draudimo reklama turėtų įvairių pasekmių.
Leidinių skaitytojams būtų ribojamos galimybės gauti užsienyje spausdinamus Lietuvos rinkai nepritaikytus leidinius, televizijos žiūrovai ir radijo klausytojai rizikuotų prarasti prieigą prie tam tikrų programų, interneto vartotojams grėstų užsienio svetainių ir socialinių tinklų cenzūra ar draudimas, Lietuvos alkoholio gamintojai, ypač mažieji, būtų diskriminuojami lyginant su didžiaisiais, ypač užsienio rinkų gamintojais, kurie galėtų pasiekti Lietuvos vartotojus per mūsų valstybės nekontroliuojamus šaltinius.
O kuo daugiau galimybių turėtume džiaugtis užsienio spauda ir internetu, tuo daugiau kontrolės turėtų įgyvendinti atsakingos institucijos – jų ištekliai būtų naudojami šiai funkcijai, o dėmesys ir galimybės atlikti kitus darbus ženkliai sumažėtų.
Pasirinkta priemonė mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje – alkoholio reklamos draudimas – yra akivaizdžiai netinkama, kadangi nebuvo atsižvelgta į globalizacijos kuriamą informacijos judėjimo be sienų efektą, kurio poveikį šiuolaikiniame pasaulyje darosi vis sunkiau kontroliuoti. Esamoje situacijoje galima įžvelgti tris galimus scenarijus dėl alkoholio draudimo pasekmių. Pirma, įstatymas gali likti deklaratyvus ir neįgyvendintas (tuo mažinant visuomenės pasitikėjimą teisiniu reguliavimu ir didinant teisinį nihilizmą). Antra, įstatymo iniciatoriai, pasimokę iš savo klaidų, galbūt pakeis reguliavimą atsižvelgdami į faktinę situaciją ir mažinti alkoholio vartojimą sieks kitomis priemonėmis. Trečio kelio – valstybės informacinės izoliacijos nuo kitų šalių – norėtųsi mažiausiai. Tiesa, šis scenarijus mažiausiai ir tikėtinas – juk gyvename Europos Sąjungoje, o ne šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje, ir esame saistomi daugybės kitų ryšių su regiono ir pasaulio bendruomene.
TAIP PAT SKAITYKITE: Užsienio žurnalų platintojas Lietuvoje: turime dvi galimybes – plėšyti alkoholio reklamą arba importuoti rusiškus leidinius
Dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė yra Vilniaus politikos analizės instituto Gero valdymo programos vadovė.