Įsikandus vieną skaičių, nesunku pražiūrėti esmę. Koks mūsų tikslas? Pasiekti tuos 70 proc. pirmiems (bet jau ir dešimti nebūsim), aplenkti tiek ir tiek ES narių, sunaudoti (ir neišpilti) tiek ir tiek vakcinų?
Ar pasiekti kolektyvinį imunitetą? Pasiekti kuo greičiau, kol besikeičiantis virusas nepradėjo taip dažnai ir taip stipriai keistis, kad, vos spėję nuskaityti naujos jo versijos genomą, turėsime pakniopstom gaudyti kitą – ir vis pavojingesnę. Apsisaugoti nuo koronaviruso – kaip apsisaugome nuo poliomielito, raupų ar stabligės.
Žinoma, sportinis azartas ir labai tikslus tikslas – geras varomasis variklis, ypač žinant, kaip mums patinka būti pirmuose trejetukuose-penketukuose-dešimtukuose bei nušluostyti nosį kitiems. Bet, kai nepasieki to tikslo, negera dūšioje, nors, atrodo, siekiame ir nesame visai beviltiški (būti bent apie vidurį nėra blogai).
Mokslininkai sako, koronavirusui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų bent 60–72 proc. visuomenės. Jei vakcinų efektyvumas mažesnis (pavyzdžiui, dėl plintančių atmainų), būtini ir 75–90 proc., o kai kuriais atvejais – ir paskiepyti visus, kuriems sveikatos būklė tai leidžia. Kiek tų procentų reikia, ne visai aišku, gal kai kuriuos skeptikus tai glumina.
Vis trypčiojame 50 proc. prieangyje, nors iš pradžių atrodė: tik duokit vakcinų, tuoj visus pralenksim. Pamenate, koks hype’as, kalbant rinkodaros žargonu, buvo sukurtas praėjusių metų pabaigoje, kaip laukėme vakcinų ir kokia iškilminga buvo vakcinavimo pradžia? Jos buvo tokia vertybė, kad žmonės iš sostinės skiepytis lėkė arčiau jūros ar išprašė to stebuklingo skysčio žmonai (ir po to prarado darbą).
Tik dešimtadalis tvirtai sakė nesiskiepysiantys, likusius (kokį ketvirtadalį) buvo galimybė perkalbėti. Ar nebus dalis ketinančiųjų skiepytis perbėgusi į šių grupę?
Ar nebuvo klaida tuomet (bent jau kai pasiskiepijo svarbiausieji kovoje su pandemija – medikai, kiti didžiausią riziką susirgti COVID-19 patiriantys žmonės – senjorai, silpnesnį imunitetą turintieji) nustoti mojuoti prioritetų grupių sąrašu (kuris, jei gerai pamenu, lyg virusas turėjo savybę keistis) ir leisti skiepytis tiems, kurie nori? Taip, rizika dėl amžiaus ir sveikatos būklės – svaresnis argumentas net už karštą norą, tačiau belaukiant, kol senjoras pasitars su anūkais ir apsispręs, ar verta nugyventi likusį amželį sveikam, kitam noras galėjo atvėsti.
Tai, beje, ir nutiko. Pamenate, kad skiepytis buvo nusiteikę du trečdaliai gyventojų? Tik dešimtadalis tvirtai sakė nesiskiepysiantys, likusius (kokį ketvirtadalį) buvo galimybė perkalbėti. Ar tik nebus dalis ketinančiųjų skiepytis perbėgusi į pastarųjų grupę? Nors tai dar būtų neblogai. O jei visai persigalvojo?..
Sveikatos apsaugos ministro komandos žmonės pripažįsta, kad kovą–balandį, kai sergamumo rodikliai vertė griebtis už galvos, entuziazmo skiepytis buvo daug. Tik vakcinų trūko. Bet tuo metu jų tiekimas jau buvo nusistovėjęs, tūkstančius naujų dozių gaudavome nuolat ir nebeatrodė, kad buteliukus reikėtų taupyti juodai dienai. Juoba kad skiepų galiojimas nėra begalinis. Užtat dabar girdime, kad tai Vilniuje teko sunaikinti 5 tūkst. dozių, tai kitur nemažai išpilta.
Birželio pradžioje buvo dienų, kai suleista po 40 tūkst. vakcinos dozių. Balandį–gegužę neretai pasiskiepydavo po 25–35 tūkst. žmonių. Liepą jau ir 10 tūkst. nėra prastas rezultatas. Sekmadienį prieš savaitę panaudota 290 dozių. Tad kur šuo pakastas?
Vakcinų tikrai netrūksta – neseniai girdėjome, kad nepanaudotų yra 700 tūkst. dozių, nebėra prioritetinių grupių, tik eikite ir badykitės, net dovanų žada. Atostogos trukdo? Kažin, dabar po užsienius keliauti nėra paprasta, o Lietuvoje galima pasiskiepyti bet kur. Karšta? Argumentas svarus, bet COVID-19 gali taip užkaitinti, kad verčiau dabar karštis eilutėje (ar jų prie vakcinų dar kur nors būna?) nei paskui reanimacijos skyriuje.
Gal valdžios atstovams reikėtų savaitę kitą paatostogauti nuo kvietimų skiepytis ir eterį užleisti kokiam kietam influenceriui ar žvaigždei iš Holivudo?
Sako, kad bangas kelia žmonės, kuriuos daugelis vadina žodžiu iš raidės A (man artimesnis „skeptikas“ – vakcinų, nes jų nenori, COVID-19, nes liga yra išgalvota, o jei ir tikra, garantuotai sukurta siekiant užvaldyti pasaulį, tad vis tiek dirbtinė).
Socialiniai tinklai sprogsta nuo vaizdo įrašų, tariamai patvirtinančių, kad vakcinos žudo ar yra didesnio plano dalis, ir komentarų, kad „kaimynui-pusseserei-Tomuko klasioko mamos draugei-vienam britui“ blogai baigėsi, todėl atsargiai.
Jei kas ir yra didesnio plano dalis, tai antivakcininis judėjimas. Nieko keisto, kad atskirus žmones kamuoja vienokia ar kitokia baimė (pripažinkime, virusas yra naujas, skiepai nuo jo – dar šviežesni, ne kiekvienas pagal išsilavinimą esame virusologas-imunologas-epidemiologas, tad burtažodžiai, kaip iRNR, spyglio baltymas ar adenovirusas, skamba baugiai).
Bet ar tik dūrio žmonės nenori? Nepastebėjote, kad dažnas iš tų, kurie uoliai aiškina, koks blogis yra vakcinos, dar yra baisingai piktas, prijaučia tradicinių šeimų gynėjams, nenori Stambulo konvencijos, supranta rusiškai (todėl informaciją apie vakcinas graibo pas kaimynus), tiki chemtreilais, nemėgsta konservatorių valdžioje (ką jau kalbėti apie Laisvės partiją ir jos deleguotą Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovą Tomą Vytautą Raskevičių).
Tai – ne šiaip melagienų apie vakcinas jūra ir nenoras remtis mokslu. Tai yra senas kolektyvinis nerimas, kurį kursto ne tik kokios nors jėgos iš didžiojo kaimyno Rytuose, bet ir vietos veikėjai, turintys vienokių ar kitokių tikslų. Visur – tas pats „tradicinių“ vertybių (plačiąja prasme) gynimas.
Jau tikrai niekas man neaiškins, kaip auklėti vaikus, ir nesikiš į mano asmeninį gyvenimą (tik aš truputį paaiškinsiu, kas gali įvaikinti vaikus iš Lietuvos, kas ką gali mylėti bei su kuo mylėtis). Niekas man, tuo labiau – mano vaikams pagalių į nosį nekaišios ir smegenų nekrapštys (lyg nė vienai nėra tekę būti pas ginekologą – ten kartais stipriau „pakrapšto“, bet nieko, lankomės ir išgyvenam). Ir jau tikrai nepeckios perėjų (verčiau vaikščiosiu per jas, degant raudonai šviesai, kitaip bus ribojamos mano teisės).
Tai yra paprastas ne(pasi)tikėjimas valdžia, kuris Lietuvoje turi ilgą tradiciją. Ji ne kritikuojama – iš jos šaipomasi, o tai jau sunkiau atremti. Daugumoje Rytų ir Centrinės Europos valstybių skiepijamasi vangiau nei kitose. Nieko keisto – nors jau tris dešimtmečius gyvename nebe sovietų bloke, kur melas, manipuliavimas visuomene, dvigubi standartai buvo įprasta, vis dar sunku patikėti, kad valdžia gali sakyti tiesą.
Įsijungiame Statistikos departamento tinklalapį pažiūrėti, kokia situacija, ir pirmiausiai iššoka nurodymas „Skiepykitės ir gerinkite COVID statistiką“. Jūs rimtai? Skiepytis dėl statistikos?
Net jei ministras vieną dieną iš televizoriaus ekrano perspės, jog koronavirusas taip suįžiūlėjo, kad per porą savaičių sugraužia žmogų iš vidaus, garantuotai susiburs tiesos ieškotojų draugija, kuri įrodys, kad tai – ne užkrato, o skiepų darbas. Nes tiesiog.
Gal valdžios atstovams reikėtų savaitę kitą paatostogauti nuo kvietimų skiepytis ir eterį užleisti kokiam kietam influenceriui ar žvaigždei iš Holivudo? Šveicarija prieš porą mėnesių ėmė rodyti reklaminį filmuką „No Drama“, kuris vien „YouTube“ jau spėtas peržiūrėti daugiau nei 52 mln. kartų. Nes jame rodo tenisininką Roger Federerį ir aktorių Robertą De Niro. Nors šis burbėjo, kad Šveicarija nėra faina, nes joje trūksta dramos, panašu, kad efektas buvo priešingas – kokio ir laukta.
Įsivaizduojate kokį Filipą Kirkorovą, giriantį iRNR vakcinas? Ai, ne, jis pas mus – blogietis, tačiau kai kuriuos gal perkalbėtų. Bent kiltų skandalas ir būtų daug dėmesio problemai.
Kitaip įsijungiame Statistikos departamento tinklalapį pažiūrėti, kokia situacija, ir pirmiausiai iššoka nurodymas „Skiepykitės ir gerinkite COVID statistiką“. Jūs rimtai? Skiepytis dėl statistikos? O lėktuve prisisegti diržu tikriausiai reikia, kad išlėkę pro langą neišgąsdintume paukštukų? Ir dairytis einant per gatvę – kad netrukdytume pralėkti kokiam džigitui?
Praėjusią savaitę epidemiologė Daiva Razmuvienė pamėtėjo gerą mintį valdžiai: mesti raginimus skiepytis dėl visuomenės gerovės ir kiekvienam abejojančiam paaiškinti, kuo vakcina bus naudinga jam.
Ir prezidentas Gitanas Nausėda sakė: „Aš netikiu, kad problemas galima spręsti dekretais, gąsdinimais ir privalomumais. Aš visada tikiu motyvacijos jėga.“ O kur paties prezidento, kuriuo tiki didelė visuomenės dalis, paraginimas raitotis rankoves (tikrąja to žodžio prasme) ir bėgti skiepytis? Ir priminimas, kad, žmonėms toliau nesiskiepijant ir sergant, namie vėl uždaryti būsime visi.
Jei jau visai ciniškai – ir mirsime visi. Jei ne nuo vakcinų, tai nuo COVID-19 (remiantis kiek ankstesne JAV statistika, pastaruoju atveju mirties tikimybė – apie 1 proc., paskiepijus – 0,000096 proc., toliau skaičiuokite patys).
Bet paprasčiausia, norint pritildyti tuos, kurie nesiskiepija, tuo garsiai giriasi ir dar kitus ragina, būtų kokiam mėnesiui išjungti „Facebook“. Ne dekretas, ne gąsdinimas ir ne privalomumas, kurie nepatinka prezidentui, tik daugiau laiko paskaityti mokslinių argumentų ir nueiti pasiskiepyti.
