Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Eglė Zicari. Skiepysim ir vakare? Baikit, nemanau

Jei ten aukštai kažkas tikrai būtų, melsčiau apsaugoti Lietuvą nuo COVID-19 ir nuo kalbėjimo apie vakcinas. Liga, net jei nebuvo užsukusi į namus, ir karantinas su visais ribojimas visus jau seniai „užknisęs“. Norėtųsi ligą kuo greičiau padėti ten, kur jau seniai atsidūrę, pavyzdžiui, vėjaraupiai, o karantiną prisiminti kaip nelabai smagų nuotykį. Deja, panašu, kad ne visi turi tokių norų.
Eglė Digrytė
Eglė Zicari / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Su COVID-19 viskas aišku – net tie ereliai, kurie aiškina nėsyk neužsidėję kaukės (įvairiose „Facebook“ grupėse esu mačiusi ne vieną tokį pareiškimą), kažin ar nori užsikrėsti.

Su kalbėjimu reikalų daugiau. Kaip esame krepšinio, Lukiškių aikštės sutvarkymo, nacionalinio stadiono statybų ar dar ko nors (pagal aktualijas) ekspertai, taip pat pandemiją visi urmu tapome virusologais, epidemiologais, infektologais ir vakcinologais. Greitai išmokome, kuo iRNR skiriasi nuo adenoviruso, kokioje temperatūroje laikyti vakcinas ir po kokio laiko įskiepyti antrą dozę, kuo „Sputnik V“ geresnė už „Moderna“ (arba atvirkščiai – pagal politines preferencijas), kokie būna šalutiniai poveikiai.

Kas vis dar sunkiai įveikiama – komunikavimas. Skeptikai (nevadinu jų antivakseriais, nes ne kiekvienas yra anti – kai kas būtų už skiepus, bet dėl šitų dar kyla klausimų, kai kam Bronytė iš pirmos laiptinės pasiskundė dėl pakilusios temperatūros po pirmos dozės ir sukėlė dvejonių, kai kas „Pfizer“ neatsisakytų, bet į „AstraZeneca“ nemainytų) komunikuoja puikiai. Paveiksliukais, filmukais, garsiai abejodami, skųsdamiesi, šaukdami ar fantazuodami – kas kaip moka.

123rf nuotr. /Lietuvoje daugėja nuo sunkių ligų nepaskiepytų vaikų.
123rf nuotr. /Lietuvoje daugėja nuo sunkių ligų nepaskiepytų vaikų.

Valdžia komunikuoja (jei komunikavimas yra ne tiesiog informacinio triukšmo kūrimas, o nuoseklus tikslingos žinios skleidimas tam tikroms auditorijoms) kaip išeina. Negali sakyti, kad nėra visai nieko. Praėjusių metų pabaigoje buvo sukurtas, kalbant rinkodaros žargonu, stiprus hype’as – pirmųjų vakcinų laukėme kone labiau nei tos švediškų baldų parduotuvės pakeliui į Vilniaus oro uostą, vakcinavimo pradžia buvo transliuojama tiesiogiai lyg krepšininkų parvykimas iš olimpiados mažiausiai su bronza.

Iš pradžių atrodė, kad vakcinavimas, nepaisant pagrįstų ar ne baimių, vyks be didesnių trikdžių, kai kurie prie adatos net suskubo be eilės – taip to skiepo norėjosi.

O paskui prasidėjo… Tai vakcinas išvežioja tokio darbo patirties neturinti bendrovė, tai gamintojai pradeda mažinti planuojamų pristatyti dozių skaičius. Bene dažniausiai tuo užsiėmė „AstraZeneca“, tad, turintieji gerą intuiciją, jau tuomet galėjo nuspėti, kad geruoju čia nesibaigs.

Panaršiau po šių metų naujienų archyvus. Sausis: „AstraZeneca“ pateikė prašymą Europos Sąjungai (ES) leisti platinti jos vakciną, Lietuvai tieks tik penktadalį žadėtų vakcinų, padidino Europai planuojamą pristatyti vakcinų kiekį vasariui, ES vis tiek pyktelėjo, vyksta įtemptos derybos, vadovas aiškina, esą sutartis nėra įsipareigojimas, įsiutęs Briuselis paprašė paviešinti sutartį (buvo paskelbta po kelių dienų) imta svarstyti, ar karantino išvarginti žmonės nesukils. Ir vėliau „AstraZeneca“ ne kartą keitė pažadus, kiek ir kada bus pristatyta vakcinų ES.

„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ skiepas
„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ skiepas

Iš tokio chaoso buvo aišku, kad su „AstraZeneca“ lengva nebus. Nei tartis su kompanija, nei išlaikyti gerą jos įvaizdį. Nors sausio pabaigoje ES buvo leista naudoti šias vakcinas visiems suaugusiems žmonėms, Lietuva iškart paskelbė, kad bus svarstoma dėl skiepijamųjų amžiaus.

Per porą savaičių situacija keitėsi taip: vyresni žmonės „AstraZeneca“ vakcina kol kas nebus skiepijami, sveikatos ekspertai siūlo skiepyti ir vyresnius kaip 65 metų asmenis, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) teigia, kad duomenys apie vakciną interpretuojami klaidingai, tą patį skelbia ir Pasaulio sveikatos organizacija, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vis tiek sako, kad dėl naudojimo vyresniems žmonėms bus sprendžiama ateityje, o jau po penkių dienų jo vadovaujama ministerija praneša, kad „AstraZeneca“ vakcina bus skiepijami visi suaugusieji.

Nuo pirmosios „AstraZeneca“ vakcinų siuntos atgabenimo į Lietuvą buvo praėjusi gera savaitė. Nežinia, kas labiau – mažesnis veiksmingumas, abejonės dėl senjorų, vėliau pasipylę pranešimai apie tikrus ir tariamus šalutinius poveikius ar toks informacijos kaleidoskopas nulėmė, kad vakcina tapo ne itin pageidaujama. Gali būti, kad vienas ar kitas paskiepytasis blogai po injekcijos pasijuto ne dėl to, kad išties pakilo temperatūra ir ėmė gamintis antikūnai, o padauginęs pranešimų ir įsikalbėjęs, kad dabar jau tikrai kažkas bus.

„Scanpix"/Xinhua/ZUMA Press nuotr./Skiepijimas nuo COVID-19
„Scanpix"/Xinhua/ZUMA Press nuotr./Skiepijimas nuo COVID-19

Nepadėjo nė VVKT ir net pačios premjerės Ingridos Šimonytės raminimas, kad vakcina saugi visoms amžiaus grupėms. Skiepytis atsisakę medikai buvo skaičiuojami dešimtimis, o vasarį pradėti skiepyti pedagogai į vakcinacijos punktus neatvykdavo jau šimtais. Panašiai buvo ir pradėjus skiepyti vyriausius gyventojus – kai kurie atsisakydavo „AstraZeneca“ vakcinos.

Lietuviai nėra vieninteliai – sausio pabaigoje britų dienraščio „The Guardian“ atliktas tyrimas parodė, jog 80 proc. į ES atgabentų „AstraZeneca“ vakcinos dozių buvo dar nepanaudota. Prie to greičiausiai prisidėjo Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Italijos institucijų rekomendacijos skirti šią vakciną tik jaunesniems nei 65 metų asmenims.

Aistrų nenuslopino nė VVKT vis kartojama mantra, kad reakcijos į visas vakcinas yra panašios ir kad jų gali būti. Per radiją girdėjau vieną senyvo amžiaus moterį aiškinant, kodėl ji atsisakė „AstraZeneca“ vakcinos: „nes kampanija tokia ir ilgai antro skiepo laukti“. Kitaip tariant, suveikė ne tik mokslo argumentai ir logika (nežinia, kas belaukiant nutiks), bet ir chaosas komunikuojant.

Pats prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė esąs pasirengęs, atėjus eilei, pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina, ir sukritikavo pernelyg lėtą skiepijimo procesą – esą nepanaudota itin daug vakcinų. To priežastis jau seniai aiški – senjorai vis atsisako „AstraZeneca“ vakcinų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skiepijimas nuo koronaviruso
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Skiepijimas nuo koronaviruso

O tada buvo laikinai sustabdytas skiepijimas viena vakcinų serija. Nes Austrijoje 49-erių moteris dėl kraujo krešėjimo sutrikimų mirė, o 35-erių moteriai išsivystė plaučių embolija. Abi buvo paskiepytos vakcinomis iš šios siuntos.

Europos vaistų agentūra (EVA) pranešė, kad preliminarus tyrimas rodo, jog vakcinų partijos negalima sieti su šia slaugės mirtimi. Be to, paskelbta, kad nuo COVID-19 paskiepytiems žmonėms kraujo krešulių rizika veikiausiai nėra didesnė.

„Vakcina yra saugi, kitaip ji nebūtų registruota ES“, – ramino I.Šimonytė. Po poros dienų prisidėjo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) – laikomasi EVA rekomendacijų. Ekspertai irgi nematė pagrindo stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina. Nepasitikėjimas „AstraZeneca“ vakcina buvo dirbtinai išpūstas, tvirtino Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas.

Kembridžo universiteto mokslininko Davido Spiegelhalterio žodžiais, žmonės mėgsta susieti tarpusavyje nesusijusius įvykius. Teisybė – neseniai paslėpiau beveik visą žiemos garderobą, bet lyg tyčia pro langą matau iš dangaus dosniai drebiamą sniegą. Todėl natūralu kai kuriems pasiskiepijusiems žmonėms susidarius kraujo krešulių to priežastimi nurodyti vakciną.

„Bet kai EVA paskelbia, kad užfiksuota 30 tromboembolinių incidentų maždaug po 5 mln. vakcinacijų, svarbiausia klausti: kiek tokių atvejų būtų net nevykstant skiepijimui?“ – rašo D.Spiegelhalteris.

Anot jo, giliųjų venų trombozės kasmet diagnozuojamos vidutiniškai vienam iš 1 tūkst. žmonių. Pagal analogiją, tokios trombozės turėtų būti nustatytos daugiau nei 5 tūkst. asmenų – iš 5 mln. paskiepytų žmonių. Kitaip tariant, mažiausiai 100 žmonių per savaitę. Todėl esą nenuostabu, kad sulaukta 30 pranešimų apie kraujo krešumo incidentus.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Karantinas Vilniaus viešajame transporte
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Karantinas Vilniaus viešajame transporte

Ir išaušta kovo 16-oji – diena, kai lygiai prieš metus Lietuvoje buvo įvestas karantinas dėl COVID-19. Diskusijos dėl „AstraZeneca“ nerimsta, tad Vyriausybė paskelbia nesvarstanti stabdyti skiepijimo šios kompanijos vakcinomis. Pats A.Dulkys per Seimo posėdį paskelbia, kad pasiskiepys „AstraZeneca“, tikrai ne kokia kita vakcina, kad išsklaidyčiau nuogąstavimus.

Gal pabijojo, kad tikrai reikės skiepytis, todėl vakarop Vyriausybės poziciją apvertė aukštyn kojomis? Ką daugiau paprastam žmogui galvoti, jei iš ryto skiepysis, o saulei nusileidus laikinai stabdo vakcinavimą? Įdomus būdas paminėti karantino metines ir tikriausiai paskelbti SAM jau taip seniai žadėtos komunikavimo apie skiepus nuo COVID-19 kampanijos „atidarymą“. Skiepų laukėm metus, sulaukėm, kad ir blaškydamiesi, pradėjom skiepyti ir neblogai iriamės pirmyn, bet še tau boba ir devintinės.

Žurnalistas Vytautas Žeimantas jau po šio sprendimo „Facebook“ parašė: „Vakar ryte mane paskiepijo nuo COVID-19 vakcina „AstraZeneca“. Per pietus televizijoje pamačiau sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, sakantį, kad ir jis skiepysis „AstraZeneca“. Apsidžiaugiau, pamaniau – savas... O vakare tas pats ministras pranešė, kad... sustabdė skiepijimą šia vakcina“.

VIDEO: Kas stovi už sprendimo Lietuvoje sustabdyti skiepijimą „AstraZeneca“?

EVA ketvirtadienį turėtų paskelbti įvertinimą, ar vakcina gali tapti trombų priežastimi. Nei jos ekspertai, nei Jungtinės Karalystės, kurioje šia vakcina jau paskiepyta milijonai žmonių, mokslininkai kol kas nepakeitė nuomonės dėl vakcinos saugumo. Tačiau keliolika ES šalių, įskaitant Lietuvą, laikinai sustabdė skiepijimą sekdamos Vokietijos pavyzdžiu.

Italijos vaistų agentūros AIFA generalinis direktorius Nicola Magrini, pats neabejojantis „AstraZeneca“ vakcinos saugumu ir nauda, tiesiai pareiškė, kad Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos apsisprendimas laikinai jos nenaudoti buvo politinis. Po EVA sprendimo bus galima atnaujinti skiepijimą, tikintis, kad žmonės vakcina labiau pasitikės. Be to, galima paauklėti „pažadukus“ gamintojus – neduodate pakankamai vakcinos dozių, tai mes visai jų nenaudosime.

O jei efektas bus atvirkštinis ir žmonės po bet kokio EVA sprendimo ja nepasitikės? Jei nebepasitikės vakcinavimu apskritai? Pradėdamas darbą A.Dulkys nusibrėžė, kad naujų susirgimų COVID-19 skaičius per parą neviršytų 200. Dabar jis, nors gerokai mažesnis nei anomis dienomis, vis tiek viršija tikslą 2–3 kartus. Su dabartiniais linksmaisiais kalneliais – tiek skiepijimo, tiek nuoseklaus komunikavimo – planą per Mindaugines būti paskiepijus 70 proc. suaugusių gyventojų gali būti sunku įgyvendinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos