Tiesa, nelabai pažangus – sako, grupės veikloje aktyviai nedalyvaudavęs, nelabai lankydavęs posėdžius, iš veido kažin ar daugumai kolegų pažįstamas. Tad grupei bus menkas praradimas, nebent aritmetinis – prarastas vienas balsas. Bet, kad jau liberalai, sunku tarp jų įsivaizduoti žmogų, kuris leidžia sau tiesioginės transliacijos „Facebook“ metu postringauti: „Šiandien kai kuriose Europos valstybėse net pavojinga kalbėti, kad tu – natūralios orientacijos atstovas (lyrinis nukrypimas – neteko girdėti, kad kas nors aplinkiniuose kraštuose būtų gavęs į galvą vien už tai, kad yra vedęs moterį arba ištekėjusi už vyro, jei taip suprantama „natūrali orientacija“). (…) Aš kalbu apie pedikus, iškrypėlius, tiems, kuriems likimas, gyvenimas taip davė, yra ne jų kaltė, kad yra kažkoks toks potraukis, kad jis jaučia vyrą rūbuose kaip moteris. Dauguma tokių žmonių nesireklamuoja, bet tie, kurie savo pimpalą įkiša po sijonu ir eina į gatvę, rėkia, yra pedikai, iškrypėliai ir tikrai neturi būti toleruojami tokie dalykai.“
O už tai V.Uspaskichas gavo – ne kumščiu į galvą, bet galimybę pasiieškoti kitos frakcijos EP (jei atsiras tokia, kuri norės matyti jį savo gretose). Prasižengėlis barstėsi galvą pelenais – laišku atsiprašė „Renew Europe“ ir nepraleido progos pasiskųsti, kad nuolat patiria įžeidinėjimus dėl rusiškos kilmės, kenčia dėl rusofobinės nuotaikos. Pala pala, ar ne jis pats, būdamas ūkio ministru, klausimą uždavusį žurnalistą prieš kamerą pavadino tūpu? Va čia tikrai ne įžeidimas.
Europarlamentaras tikino nesiekęs įžeisti LGBT žmonių (o kam dar Lietuvoje skirtas žodis „pedikas“?), jo žodžiai, „galbūt pernelyg grubūs ar pavartoti nepakankamai atsargiai, bet ištraukti iš konteksto“, buvo netinkamai suprasti. Chrestomatinė frazė – vos tik kas pykteli dėl kažkieno pasakytų žodžių, paaiškėja, kad (dažniausiai žurnalistai) ne taip suprato ir ištraukė iš konteksto. Itin prastai jie nugirsta frazes, kuriuose skamba žodžiai „gėjus“, „lesbietė“, „iškrypėlis“, „pedofilas“, o ypač – jei sukrenta į vieną sakinį.
Gal girdėjote apie nuotrauką, kurioje matyti besibučiuojantys du vaikinai ir dėl kurios Europos Žmogaus Teisių Teisme pradėta byla prieš Lietuvą? Teismai irgi aiškino, vaikinai patys kalti, jei deda į „Facebook“ tokias nuotraukas ir paskui komentatoriai (o šie tikrai viską teisingai suprato?) siūlo juos žudyti.
Tokių nesuprastų politikų, visuomenės veikėjų ir šiaip žinomų žmonių Lietuvoje – jau nemažas būrys. Buvo esamų ir būsimų ministrų (pamenate kalbas, kad seksualinės mažumos – tik propaganda?), būsimų viceministrų ir merų, esamų ir būsimų Seimo pirmininkų, esamų ir būsimų Europos Parlamento narių, partijų lyderių, valstybės pareigūnų. Buvo žodžių apie genetines ir psichines ligas, iškrypimus, zoofiliją ir nekrofiliją, homoseksualumą iš paiko gyvenimo, gėdą.
Ar pamenate, kad kuris užgauliojimais pasišvaistęs politikas būtų atsistatydinęs iš Seimo ar ministrų, išprašytas iš parlamento frakcijos, valstybės tarnautojas – netekęs pareigų?
Nebuvo tik gėdos, kad mūsų šalies politikai nesibodi įžeidinėti savo valstybės piliečių, galbūt net savo rinkėjų (kai kurie per rinkimus dar nebuvo taip „atsiskleidę“). Nebuvo aukščiausių pareigūnų pagrūmojimo, kad taip kalbėti negražu. Nebuvo visuotinio pasipiktinimo, kad žmogaus, kuris turi rankas kojas ir dar galvą, kuris dirba ir užsidirba, kurio nė vienas organas nėra „atsisakęs“, kuriam vaistų reikia nebent per gripo sezoną, bet kuriam labiau norisi prisiglausti prie vyro, o ne moters (arba atvirkščiai), vadinti ligoniu tiesiog dėl to, kad yra toks, neleistina.
Negali sakyti, kad nesame pilietiški ir negebame, esant reikalui, susivienyti prieš neteisybę. Užtenka kelių įrašų „Facebook“ ir mikliai susiburia kertamų medžių ar neteisėtų daugyklų narvuose susispaudusių šunų užtarimo sąjūdis. Lietuvių vaikus giname net Norvegijoje. Kai paaiškėjo, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ teršia Kuršių marias, tūkstančiai mikliai ėmė ieškoti kito tualetinio popieriaus.
Žinoma, reakcijų būna. Lietuvos gėjų lyga, Tolerantiško jaunimo asociacija, Žmogaus teisių centras ar kita nevyriausybinė organizacija išplatina pasipiktinimą, šmaikštūs interneto komentatoriai sukuria keletą memų… Kai tuometis teisingumo ministras Juozas Bernatonis pasvarstė, jog homoseksualių porų Lietuvoje – ne tiek daug, kad joms reikėtų Partnerystės įstatymo (kurio, beje, iki šiol neturi net „normalios“ poros), būrys nevyriausybininkų užsuko į renginį, kuriame politikas skaitė pranešimą, ir iškėlė jam prieš akis plakatų ir vaivorykštės vėliavėlių. Tinklalapis gayline.lt Valentino dienos proga ne kartą rengė ironiškus rinkimus, kuriuose ne savo noru dalyvaudavo prieš LGBT žmones stoję asmenys.
Bet ar pamenate, kad kuris užgauliojimais pasišvaistęs politikas būtų atsistatydinęs iš Seimo ar ministrų, išprašytas iš parlamento frakcijos, valstybės tarnautojas – netekęs pareigų? Pamenu vieną atvejį, kai Lietuvos radijo laidos „Rudens studija su Vaidotu Žuku“ autorius ir vedėjas, 2004-aisiais ištaręs: „Mūsų ypač gabi ir talentinga komisarė Dalia Grybauskaitė, tai vieša ar ne vieša tiesa, bet pati yra seksualinių mažumų atstovė“, turėjo atsisveikinti su eteriu. Eurokomisarė pyktelėjo ir tai pavadino išpuoliu.
Tik kažin kuriuo iš šitų poros dešimčių žodžių ji buvo užsipulta? Pasakyti, kad kažkas yra viengungis, vedęs/ištekėjusi, homoseksualus, turi vaikų (tai jau kone garantuotas įrodymas, kad būta santykių su priešinga lytimi, nebent pasitelktas dirbtinis apvaisinimas) nėra įžeidimas. Bjauriau būti pavadintam ryžu, keturakiu ar tešliumi (čia – iš mano mokyklos laikų įžeidinėjimų arsenalo). Bet matote, kaip nutiko, – žmogus neteko darbo.
Ir šviežias atvejis, bet tas pats – ne iš Lietuvo politikos padangės. Trečiadienį amerikiečiai atsisveikino su Donaldu Trumpu, EP liberalai – su V.Uspaskichu. O kas pas mus? Iškrypėliais LGBT žmones yra vadinęs ne vienas ir ne du politikai – niekam nė plaukas nuo galvos nenukrito. Pernai lapkritį ištisą benefisą surengė parlamentaras Valdemaras Valkiūnas. Svarstant Seimo vicepirmininkų kandidatūras, jis LGBT bendruomenę išvadino „galbūt nusikalstama organizacija“. Po savaitės, svarstant Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjerus, įspėjo, kad „darbas Seime yra ne lesbiečių šou ir ne homoseksualų pageidavimų koncerto tenkinimas“. Dar truputį vėliau, duodamas interviu, Laisvės partiją pavadino „pederalais“. Dėl to šios partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, bet šios sprendimo kol kas nėra.
Apie Petrą Gražulį net rašyti nereikia, užtenka paminėti jo pavardę ir tikriausiai prieš daugelio akis iškils vaizdas, kaip Seimo narys, „skrisdamas“ ant policininkų rankų, šaukia „Už Lietuvą, vyrai!“ Jei didžiumą jo, kaip ir daugelio kitų, užgauliojimų Lietuva nuleidžia negirdomis, po išpuolio prieš bemaž dešimtmetį per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir kitų šalių diplomatai, žinia nuaidėjo ir per užsienio žiniasklaidą.
Gal žinote, ką dar, be panašių pasirodymų ir komentarų, gero Lietuvai (tai pačiai, už kurią žygiavo per „Baltic Pride“ eitynes) politikas yra nuveikęs? Kokį reikšmingą įstatymą ar iniciatyvą pasiūlė, kokią negerovę išnaikino, kokia didelė užsienio kompanija jo kvietimu mūsų šalyje sukūrė tūkstantį kitą darbo vietų? Kultūros žmonės jo net nenori Kultūros komitete. Vieninteliai dalykai, kurie mano atmintyje įstrigę prie P.Gražulio pavardės, – koldūnai, avarijos ir vaikas. Ir, žinoma, nepaliaujama kova su gėjais.
Iki trečiadienio toje pačioje frakcijoje su V.Uspaskichu dirbęs P.Auštrevičius atkreipė dėmesį, kad europarlamentaro pašalinimas būtų gera proga griežčiau į homofobiškus pareiškimus pradėti reaguoti ir Lietuvoje. Žmogaus teisių aktyvistės Jūratės Juškaitės įsitikinimu, vien atsiprašymų nepakanka (ir juos reikėtų adresuoti ne EP frakcijoms, o įžeidinėjamai mūsų šalies LGBT bendruomenei) – pirmiausia reikia šviesti visuomenę, mažinti seksualinių mažumų atskirtį.
Kai prieš keliolika metų tuometis Jungtinės Karalystės konservatorių partijos ir opozicijos lyderis Davidas Caronas per privačius pietus negrabiai pajuokavo apie „paramą vienakojėms lietuvėms lesbietėms“, ambasadorius Vygaudas Ušackas mikliai jo paprašė paaiškinti šitą britišką humorą. Kažin kada kurios nors iš mūsų partijų lyderis pasikvies saviškius pasiaiškinti, kodėl įžeidinėja galimus rinkėjus, o Gargždams atstovaus pagarbesnis Seimo narys? EP jau parodė pavyzdį.