Taigi, pradėkime nuo to, kad mūsų taip vadinamas ekonomikos skatinimo planas susidaro iš trijų pagrindinių dalių – karantino paliestiems verslams kompensuojamos darbuotojų algos, dalies nuomos sumos kompensavimo ir išduodamos lengvatinės paskolos greičiau atsigauti. Dabar apie kiekvieną iš jų.
90% algos kompensacija nuo MMA esantiems prastovose
Problema – norint ją gauti negali dirbti. Todėl šiuo metu verslas renkasi prastovas ir nieko nedaro, nes, jei bandytų dirbti, gaunamos pajamos neatpirktų darbo užmokesčio sąnaudų. Pavyzdžiui, mažai kavinei neapsimoka gaminti tik išsinešimui, o viešbučiui – atidaryti savo restoraniuko, nes tiesiog bus per mažai klientų, kad tai atsipirktų.
Karantinas baigsis, tačiau ekonomikos sunkumai niekur nedings.
Mano siūlymas – mokėti 100% MMA subsidiją visiems, nežiūrint, bandoma dirbti ar ne. Taip būtų skatinamas net ir nedidelis aktyvumas, nebeskaičiuojant, ar tai atsipirks, o valstybė gautų bent truputį pajamų. Paraleliai nebeliktų FNTT ir UT laiko švaistymo tikrinant, ar kartais prastovose nėra dirbama. Taip pat verslas galėtų rizikuoti ir bandyti naujas idėjas, nebijant, kad joms nepavykus, praras šią subsidiją. Nors ir po truputį, bet dalis verslo, kuris buvo visiškai užsidaręs, būtų tikrai galėjęs veikti.
Kita šios subsidijos problema – painus dokumentų pridavimas. Kažkas turi kažkur jungtis, tada kažkas neveikia, tada kažkur reikia siųsti dokumentus ir tada kažkas parašo, kad šuo kažką suvalgė ir reikia iš naujo persiųsti.
Tokią akimirką lengvai galėjome kreiptis į didžiausius Lietuvos startuolius, prašant pagalbos. Nekreipiant dėmesio į biurokratinį cypimą, kad taip negalima, įmanoma buvo per kelias dienas paruošti sistemą, surenkančią ir apdorojančią šiuos dokumentus – viskas on-line ir visi viską mato, tereikia tik patvirtinti ir perduoti finansų skyriui. Beje, šitas variantas vis dar tinka ir planuojamam pensijų išmokėjimui.
Žinant lietuvišką mentalitetą, kad privalai paimti viską, ką duoda valdžia, tai būtų įdavę visiems nuomininkams labai stiprius argumentus spausti suteikti 50% nuolaidą.
50% nuomos kompensacija, jei nuomotojas padaro 30% nuolaidą
Problema – per šią krizę dauguma nuomotojų laikėsi labai solidariai ir dar nežinant, kad bus kompensacijos, patys siūlė dideles nuolaidas. Tačiau po tai, kai vyriausybė paskelbė šias sąlygas, didesnės nei 30% nuolaidos nuomotojai nedarys.
Mano siūlymas – Vyriausybė galėjo kompensuoti tokio pat dydžio sumą, kokią nuolaidą pasiūlytų nuomotojas. Žinant lietuvišką mentalitetą, kad privalai paimti viską, ką duoda valdžia, tai būtų įdavę visiems nuomininkams labai stiprius argumentus spausti suteikti 50% nuolaidą. Taip valstybės kompensuojama dalis nesikeistų, tačiau verslas būtų visiškai atleistas nuo nuomos, paliekant daugiau lėšų darbo vietų išsaugojimui.
Dar viena šios kompensacijos problema – jei nuomotojas nelaukęs vyriausybės nutarimo buvo atleidęs nuomininkus nuo nuomos mokesčio, jam šios lengvatos negalios. Ši pagalba turėtų pasiekti visus, nežiūrint, ar jau buvo susitarta, ar dar ne. Nes dabar tai reiškia ne tik finansinius nuostolius ir didžiulį neteisybės jausmą, bet ir tai, kad daugiau niekas nerizikuos ir nesiims savanoriškų iniciatyvų vieni kitiems padėti.
Taip pat sąlygos, kad tai netaikoma „sunkumus patyrusioms įmonėms“, tikrai privalėjome netaikyti.
Lengvatinės paskolos
Problema – dabar jos neišduodamos verslams, kurie „yra patyrę sunkumų“, t.y. kuriems labiausiai jos reikia. Tačiau verslai, kurie nejaučia apyvartinių lėšų trūkumo, mielai skolinasi lengvatinėm sąlygom, kad galėtų toliau plėstis karantinui pasibaigus. Viskas dėl to tvarkoj, tik to nereikėtų vadinti pagalba nukentėjusiems per krizę – tai tiesiog įprasta INVEGA veikla.
Sprendimas – teikti jas visiems, nežiūrint įmonės statuso. Beje, jei subsidijos algoms ir nuomos mokesčio lengvata būtų pakeista pagal aukščiau išdėstytus siūlymus, paskolų įmonėms nelabai reikėtų, nes nesunkiai susitvarkytų ir be jų.
Bendras vaizdas toks, tarsi prieš žiemą iš mūsų verslo būtų atėmę visus rūbus ir tada atsitiktinai padalinę vienam kailinius, kitam batus, dar kažkam kelnes.
Bet blogiausia tai, kad nors visos šios skatinimo programos turėtų būti viena kitą papildančios, tačiau realybėje jos neturi daug bendro. Pavyzdžiui, algų kompensacijas gali gauti visi, tačiau paskolas ir nuomos lengvatas – tik sunkumų nepatiriančios įmonės. Arba vėl – norint gauti paskolas ir algų kompensacijas, gali būti dirbęs, tačiau nuomos lengvatos tada nebegausi.
Bendras vaizdas toks, tarsi prieš žiemą iš mūsų verslo būtų atėmę visus rūbus ir tada atsitiktinai padalinę vienam kailinius, kitam batus, dar kažkam kelnes. Neturint bendros vizijos, būsim tiesiog pasišvaistę pinigais be norimo rezultato.
Tačiau būtų naivu tikėtis kažko daugiau – šiam skatinimo planui vadovauja Lukas Savickas, jaunas žmogus, neturintis jokios patirties versle. Daugybė verslo asociacijų bando prasimušti sau geresnes sąlygas, o Vyriausybėje nėra žmogaus, kuris sugebėtų matyti visą vaizdą ir pagal tai darytų sprendimus. Stebint visą šį chaosą, darosi akivaizdu, kad Nausėda šioje vietoje bus nesuklydęs neskirdamas jo ekonomikos ministru.
Karantinas baigsis, tačiau ekonomikos sunkumai niekur nedings. Nors silpniausi jau bankrutuoja, bet tikiuosi, kad į šį planą bus pažiūrėta rimčiau ir sugebėsime išgelbėti kuo daugiau darbo vietų. Dabar kaip niekada iš Vyriausybės reikia rimto, atsakingo ir plataus požiūrio sprendžiant visus kilusius ir dar tik kilsiančius iššūkius.
