Maltoje registruotas krovininis laivas, gabenantis 20 tūkst. tonų sprogiosios amonio salietros, sukėlė aliarmą Vakarų sostinėse, kai laivas buvo apgadintas ir pradėjo ieškoti leidimo iškrauti jame gabenamą mirtiną krovinį.
Šiuo metu laivas yra plaukimo būsenoje, bet stovi nejudėdamas kelias mylias nuo Kento pakrantės, į rytus nuo Londono, už Jungtinės Karalystės teritorinių vandenų ribų.
Atsisakęs akivaizdaus sprendimo grįžti į Rusiją, kur laivas buvo pakrautas Kandalakšoje rugpjūčio pabaigoje, pažeistas laivas leidosi į odisėją, bandydamas įplaukti į Europos uostus. Tai prasidėjo Norvegijos Tromso uoste, kuris yra karinė bazė, iš kurio laivui buvo įsakyta išvykti rugsėjo 4 d. „Ruby“ tada siekė leidimo įplaukti į Klaipėdos uostą Lietuvoje,
Lietuva atsisakė priimti laivą atsižvelgusi į krovinio pavojingą pobūdį. Jei 20 tūkst. tonų amonio salietros sprogtų, tai sunaikintų bet kurio uosto miesto centrą – sprogimas prilygtų trečdaliui 1945 m. Hirosimos bombos. Tai būtų 2020 m. Beiruto sprogimo pakartojimas, tačiau „Ruby“ gabenamas amonio salietros kiekis yra septynis kartus didesnis.
Nors Lietuvos valdžios institucijos pareiškė, kad nėra jokių įrodymų apie piktybinius ketinimus prieš šalies nacionalinį saugumą, institucijos pažymėjo, kad, turint reikalų su Rusija ar kitais nedraugiškais tarptautiniais veikėjais, valstybės visada turėtų išlikti itin atsargios.
Lygiagrečiai su karu prieš Ukrainą Kremlius ilgą laiką vykdė agresyvią hibridinę strategiją, siekdamas skleisti chaosą ir nestabilumą naudojant dezinformaciją, kišimąsi į rinkimus ir paramą antivakarietiškoms politinėms partijoms. Tačiau pastaraisiais mėnesiais pastebėtas žymus šios strategijos suintensyvėjimas, įskaitant rimtus sabotažo veiksmus.
Strategijos pokytis Baltijos valstybėse:
