Pajudėjusi eksporto mašina stumtelėjo ir vartojimą, tačiau pagreitį jam gali suteikti tik įdarbinti ir pajamų gaunantys žmones, nuo kaupimo prie išlaidavimo perėję ūgtelėjusių indėlių savininkai ir po sunkmečio nokauto amą atgavę mėgėjai gyventi į skolą, rašo „Verslo žinios“.
Nepaisydami nedrąsių atsigaunančio vartojimo požymių, „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad šis variklis visa galia įsijungs kitąmet, kai gyventojai pradės leisti sunkmečiu bankuose sutaupytus beveik 2 mlrd. litų.
„Tai rodo, kiek pinigų yra „išimta iš apyvartos“, esant netikrumui dėl ateities. Pagerėjus visuomenės lūkesčiams, dalis šių pinigų neabejotinai grįš į vartojimą“, – įsitikinęs „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.
Optimizmo stokoja ir Lietuvos bankas, konstatuodamas, kad vidaus paklausa tebėra silpna, nes tiek privačiame, tiek valstybės sektoriuose dar reikia gerokai sumažinti skolą.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pernai perspėjo, kad naivu įsivaizduoti, jog Lietuva turi bent menkiausių galimybių vidaus vartojimą skatinti tikslingai, nes joks šaltinis nepadovanos Lietuvai 20 mlrd. litų, reikalingų buvusiai vidaus paklausai, maitinamai kreditų, išsaugoti.
„Swedbank“ analitikai taip pat pabrėžia, kad pagrindinį vaidmenį didinant vidaus vartojimą atliks ne paskolų plėtra, bet augančios gyventojų pajamos ir dalies santaupų migravimas į vartojimą. Anot jų, ne paskolų prieinamumas, o vartojimas turi atspindėti realią perkamąją galią, jeigu siekiama tvaraus ekonomikos augimo.
„Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė mano, kad vartojimo skatinimas apskritai neturi būti ekonominės politikos tikslas.
„Vokietijos ūkis ir vartojimas daugiausia augo dėl valstybės paramos ekonomikai. Ten ekonomistai mato prasmę skatinti vartojimą remiant vietos gamintojus, nes pagamintos prekės „suvalgomos“ ir vietos rinkoje. Jie gamina automobilius, baldus, buitinę techniką, siuva drabužius ir patys visa tai vartoja. O mes skatindami vartojimą realiai skatintume importą, tuo blogintume savo einamosios sąskaitos deficitą“, – sakė V.Klyvienė.
Ji nepritaria siūlymams mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) argumentuojant tuo, kad dėl to atpigs prekės ir žmonės ims leisti pinigus.
