Ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius naujienų portalui 15min.lt sakė, kad su nedarbu pirmiausia bus kovojama toliau skatinant ekonomiką. „Pirmas dalykas yra ekonomikos skatinimas, kuris jau seniai pradėtas. Yra nemažai priemonių, kurias vykdo Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija. Tikimasi, kad tai duos kažkokių rezultatų“, – sakė G.Kazakevičius.
Pluša trys darbo grupės
Jis pridėjo, kad šiuo metu yra trys specialiai sudarytos darbo grupės, kurios ieško būdų, kaip padidinti gyventojų užimtumą. Vienai darbo grupei pirmininkauja ūkio ministras Dainius Kreivys, kitai – socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, o trečiai – ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.
„Ūkio ministras su socialiniais partneriais – pramonininkais ir profsąjungomis – turėtų aptarti ir pasižiūrėti, kaip per ekonomikos skatinimą galima kurti darbo vietas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų peržiūrėti nedarbo administravimą, kaip galima padėti bedarbiams“, – vardijo G.Kazakevičius.
Jis pridėjo, kad D.Matulionio vadovaujama darbo grupė turėtų apsvarstyti dalykus, susijusius su įvairių darbo klausimų reglamentavimu. „Įskaitant darbo santykių lankstumą. Reikia, kad būtų rastas kompromisas tarp darbuotojų ir darbdavių interesų, kad dėl nelanksčių darbo santykių nemažėtų darbo vietų skaičius“, – kalbėjo G.Kazakevičius.
Anot jo, visos trys darbo grupės savo idėjas, kaip kovoti su augančiu nedarbu, turės pristatyti kovo viduryje. „Tada ir matytis labai konkretūs sprendimai“, – sakė ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas.
Kova pavėluota maždaug metais
Tačiau naujienų portalo 15min.lt kalbinti ekonomikos ekspertai įsitikinę, kad į kovą su nedarbu Vyriausybė stoja per vėlai. Tą esą reikėjo daryti prieš metus – praėjusių metų pradžioje.
„Gerai, kad nedarbo mažinimą paskyrė prioritetu. Galima sakyti, kad pavėluotai, bet geriau vėliau nei niekada“, – sakė ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Vis dėlto, jo teigimu, daugiausia priklauso ne nuo to, ar Vyriausybė nedarbo lygio mažinimą laiko prioritetu, o nuo to, kokias priemones tam mažinimui parinks.
„Lietuvoje galima rasti labai daug prioritetų, kai partijos ar Vyriausybė rašo programas: ir užimtumas, ir mokslas, ir sveikatos apsauga, ir studijų reformos. Tų prioritetų prirašo labai daug, bet paskui skundžiamės, kad niekas negerėja“, – kritikavo R.Lazutka.
Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad nedarbo lygis Lietuvoje sumažėtų, jis tęsė: „Pavyzdžiui, daugiabučių renovavimo programa. Tai nebuvo vienas iš prioritetų, bet iš tikrųjų ta programa galėjo būti reikšminga užimtumui išlaikyti“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas taip pat sutiko, kad nedarbo mažinimas turėjo būti praėjusių metų užduotis. Jis akcentavo, kad nedarbas retai gali būti išsprendžiamas dėmesį kreipiant į pačią problemą. „Nedarbo lygis šalyje tiesiogiai priklauso nuo sukuriamų darbo vietų. Situacijos darbo rinkoje pagerėjimui reikalingas verslo, pagrindinio darbo vietų kūrėjo, atsigavimas“, – sakė G.Kadziauskas.
Kreipia dėmesį į ekonomikos struktūrą
Tačiau R.Lazutka teigė skeptiškai žiūrintis į Vyriausybės pažadus sumažinti nedarbo lygį ir sukurti naujų darbo vietų. Esą padidinti užimtumą yra labai sunku, o teigti, kad sąmoningos valdžios priemonės nedarbą buvo sumažinusios 2007–2008 metais negalima. „Pagalba buvo ekonomikos bumas ir emigracija“, – aiškino R.Lazutka.
Anot jo, dabar, kovodama su nedarbu, šalies valdžia turėtų kreipti dėmesį į ekonomikos struktūrą. Pirmiausia – labiau rūpintis smulkiaisiais verslininkais, kad rinkos didieji jų nenukonkuruotų. „Yra įsigalėjusių įmonių, kurios Lietuvos rinkos mastu yra didelės ir nukonkuruoja smulkučius. Ko mes pasigendam? Šeimos parduotuvėlių, restoranų ir panašiai“, – vardijo ekonomistas.
Jam antrino G.Kadziauskas, kurio teigimu, siekiant verslo ir ekonomikos atsigavimo turi būti gerinamos verslo sąlygos. Tai, kaip sakė LLRI viceprezidentas, galima padaryti mažinant administracinę ir reguliavimo naštą, verslą kontroliuojančių institucijų skaičių, mokesčius, leidžiant įmonėms savo išteklius nukreipti vertės kūrimui ir konkurencingumo kėlimui taip kuriant naujas darbo vietas.
Ragina plėsti viešąjį sektorių
Anot R.Lazutkos, sukurti naujų darbo vietų būtų galima ir plėtojant viešąjį sektorių. „Viešajame sektoriuje dažnai pasisakoma prieš biurokratus, bet juk čia dauguma žmonių yra ne biurokratai, o tie kurie teikia įvairias paslaugas. Tarkim vaikų darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos“, – dėstė pašnekovas.
Šiuose, pasak jo, sektoriuose dirba didelė dalis žmonių, bet, jei tie sektoriai merdi, jie mažai finansuojami, o tai reiškia, kad mažiau reikia ir darbo jėgos. „Kad ten galėtų žmonės dirbti, reikėtų tas sferas plėtoti. Lyginant su kitomis šalimis tos sritys pas mus mažiau valstybės finansuojamos ir mažiau reikia darbuotojų“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau pridėjo, kad nedarbui Lietuvoje mažėti trukdo gyventojų gaunamų pajamų nelygybė. Esą lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, daug žmonių Lietuvoje yra nuskurdę.
„Plėtoti nedidelį verslą, susikurti sau darbo vietą galima jei yra paklausa. Krizės laikotarpiu, žmonės gauna mažas pajamas. O tie, kurie gauna dideles pajamas, dalį jų išleidžia ne pas mus. Jie sukuria paklausą ne Lietuvos verslui ir todėl darbo vietų nereikia tiek daug“, – sakė R.Lazutka.
Dėl liberalizavimo nesutaria
Tuo tarpu G.Kadziauskas priminė, kad nedarbui mažinti reikalingos ir Vyriausybės aktualiomis pasirinktos sritys, ypač darbo santykių reglamentavimas. „Darbo sutarčių sudarymo ir jų nutraukimo supaprastinamas mažina verslo projekto pradėjimo ar nutraukimo sąnaudas, o tai padidina motyvaciją jo imtis ir kurti darbo vietas“, – sakė LLRI viceprezidentas.
Tačiau R.Lazutka šiuo klausimu buvo nusiteikęs skeptiškai – esą tai trumparegiškas požiūris. „Dažni raginimai naikinti viršvalandžių ribojimą, taikyti darbo rinkos liberalizavimo priemones. Argumentuojama tuo, kad darbdavys nesamdo žmogaus, nes jam bus brangu jį atleisti“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, liberalizavus darbo rinką gali nutikti taip, kad darbdaviai iš mažesnio skaičiaus darbuotojų stengsis „išspausti“ kuo daugiau vietoje to, kad būtų pasidalintų darbus keliems. Be to, anot pašnekovo, darbo sutarčių nutraukimo supaprastinimas galėtų reikšti ir tai, kad šaliai tektų išlaikyti daugiau bedarbių.
