1. Savivaldybės turės veržtis diržus
Savivaldybės Lietuvoje virsta keistu dariniu – joms kraunama vis daugiau funkcijų, tokių kaip vaiko pinigai. Bet jei bus įgyvendinta mokesčių reforma, savivaldybės, gyvenančios iš GPM tarifo, jo gaus paprasčiausiai mažiau. Mat Vyriausybė planuoja dirbančiųjų apmokestinimą mažinti. Tad savivaldybės turės atlikti daugiau funkcijų turėdamos mažiau išteklių.
Galbūt tai yra teigiamas efektas, siekiant savivaldybių efektyvumo – turėdamos mažiau finansavimo jos turės ieškoti būdų, kaip susitvarkyti „pigiau“.
Tačiau tai verčia abejoti, kaip tai padės siekti valstiečių deklaruoto tikslo stiprinti regionus ir mažinti atskirtį.
Dar įdomiau, kaip Vyriausybė spręs kitą dilemą – dalis GPM iš savivaldybių turės būti atimta dėl perkeliamos bazinės pensijos į biudžetą.
Dabar Vilniaus miesto savivaldybė gauna 54 proc. surenkamo GPM, ir tai mažiausias dydis tarp kitų savivaldybių. Kaunui tenka 77 proc., Klaipėdai – 57 proc., o dauguma kitų gauna visą 100 proc. GPM.
Jei liktų tokie patys procentai, bazinei pensijai kone nieko neliktų. Kitąmet reiktų ieškoti kitų svertų, kaip iš savivaldybių susigrąžinti bazinę pensiją – derybose gali būti ir pralaimėtojų.
Savivaldybės patirtų dvigubą trigubą žalą tuo atveju, jei ir GPM tarifas dirbantiesiems bus mažesnis, ir progresyvumas per neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymą bus didesnis, o dalis GPM iš savivaldybių bus atimta dėl bazinės pensijos mokėjimo.
2. Dviguba pensininkų pergalė
Pagal dabartinį projektą vien kitąmet „Sodroje“ liks 300 milijonų eurų pertekliaus, didelė dalis jo yra nugriebta iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. O bazinė pensija perkeliama į biudžetą.
Valdantieji yra išsakę lūkestį bazinę pensiją didinti iš kitų mokesčių – tokiu atveju pensininkai apvalgys kitas valstybės programas.
Bazinė pensija šiuo metu sudaro 153 eurus ir tai yra pusė vidutinės senatvės pensijos. Be to, pensija yra indeksuojama – net jei ateitų krizė ar ekonomika lėtėtų, pensija toliau būtų sparčiai indeksuojama į viršų pagal darbo užmokesčio augimo vidurkį per 7 metus.
Ką tai reiškia valstybės biudžetui, kuris iki šiol ir taip minusinis ir tenka skolintis?
Bet koks sukrėtimas ar ekonomikos stabtelėjimas reikš, kad biudžetas mažės ir jį apvalgys stabiliai augančios pensijos. Vyriausybei teks didinti pensijas ir jas mokėti kitų programų, pvz., švietimo, susisiekimo, krašto apsaugos, kultūros sąskaita arba stoti į nemalonią akistatą su senjorais.
Demografinės duobės akivaizdoje valstybės biudžeto minusas gali dar gilėti, nes jį pildančių bus mažiau. O pensijoms augant, trintis su kitomis valstybės programomis didės.
Kol valstybės biudžetas skolinsis, tuo pat metu „Sodroje“ kaupiant rezervus, Vyriausybė sukrėtimų atveju tų pinigų kitiems tikslams panaudoti taip pat negalės – jie taip pat pensininkų.
Dviguba pergalė pensininkams.
3. Gydytojai atsidurs palankesnėje padėtyje nei mokytojai ar biudžetininkai
Dar viena sritis, kur laimi senjorai – tai, kaip bus padalintas finansavimas tarp sveikatos ir švietimo sektoriaus.
Valdžios kompromisas – daugiau „Sodrai“, mažiau valstybės biudžetui. Ir dar papildomai į valstybės biudžetą įklijuojama bazinė pensija, kuri „galėtų būti finansuojama“ iš kitų mokesčių.
Ką tai reiškia – medikams ir vaistams pinigų bus daugiau, tai, žinoma, aktualiausia senjorams. Tačiau švietimui, viešoms paslaugoms pinigų proporcingai liks mažiau arba reikės skolintis.
15min primena, kad iš „Sodros“ surenkamo privalomojo sveikatos draudimo biudžeto finansuojama didžioji dalis sveikatos apsaugos sektoriaus. Prieš rinkimus „Sodros“ rezervas gali tapti tuo šaltiniu, iš kurio bus perkami medikų ir senjorų balsai.
Galbūt apie tai rengiant reformą net negalvota, bet valdžia parodo, kuo rūpinsis labiau – daugiau pinigų liks išlaikytiniams, o mažiau bus investuojama į valstybės ateitį ir viešas paslaugas.
4. Visa Lietuva versis kūlvirsčiu be didelės apčiuopiamos naudos
Valdžia sutaria, kad reikia sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčius, – taip darbuotojas juos aiškiau matys, augs skaidrumas.
Tiesą sakant, tuos mokesčius kiekvienas matęs, ir ne kartą – skaičiuoklės viešos, o ir diskusijose dažniausias viešas argumentas – į rankas gauname pusę to, ką uždirbame.
Kalbant apie naudą, iš esmės tai ir viskas.
Tačiau dėl planuojamo sujungimo teks perrašyti visas egzistuojančias darbo sutartis, perdaryti buhalterines programas. Ir ne tik verslo, bet ir „Sodros“ ar VMI. Ko gero, nereikia priminti, kaip „Sodra“ tvarkydavosi ir su gerokai mažesniais mokesčių pakeitimais. Vien šiemet buvo keli atvejai, kai verslas nustebintas netikromis skolomis, buhalteriai iš lovos išversti savaitgalį pranešimais apie trūkstamas pažymas ir pan.
O čia daugiau nei milijonas darbuotojų turės įsitikinti, ar darbdavys sąžiningai jiems perskaičiavo darbo užmokestį.
Argumentas – esą mažus atlyginimus gaunantieji nebejaučia NPD naudos, todėl sujungimas būtinas. Bet tai jau buvo išspręsta įvedus vaiko pinigus ir atsisakius papildomo NPD.
2 procentiniais punktais sumažinti mokesčius galima ir nekeičiant visos sistemos, jei tai pagrindinis tikslas
Tad mokesčių sujungimo idėja graži, bet daugybė buhalterių, verslininkų ir darbuotojų su dideliu nerimu lauks sausio. Sąnaudas, žinoma, apmokės verslas.
5. Esminės problemos lieka tos pačios
Šis punktas jau kartotas iki nuvalkiojimo, tačiau, kad ši problema būtų išspręsta, verta pakartoti ir dar 1000 kartų: žaidžiame nevienodomis taisyklėmis mokėdami mokesčius:
-
Dienpinigiai didinami ir juos verslas naudoja mokėti kaip atlyginimus be jokių mokesčių.
-
Individuali veikla, verslo liudijimai leidžia veiklą vykdyti esant itin mažam apmokestinimui. O čia dar ūkininkai, kurie apskritai mokesčių beveik nemoka.
-
Namo statybos naudojantis UAB priedanga ir mažesniais mokesčiais.
-
Vokeliai, šešėliai, kontrabanda ir visa kita – duok Dieve, kad pasiūlytos kovos su šešėliu priemonės tą kaip nors sumažintų.
Liūdna, kai Vyriausybė pati dažnai skatina tokias landas – šiemet dienpinigiai padidinti 30 proc. Tuomet žmonės senatvėje lieka be tos pačios valstybinės pensijos ir reikia ieškoti būdų, kaip juos išlaikyti. Šalpos pensija kone prilygsta bazinei pensijai. Štai ir socialinė atskirtis.
