Valstybė kaip karvė šiandien melžiama per mokesčius, o už primilžį ji atgal pamaitinama. Žinoma, karvei nuo to tik sunkiau – ji ir nemelžiama išgyventų. Bet tvartas civilizuotas, yra stogas, šildymas, apsauga – karvei tai pačiai naudinga.
Bet valstiečių melžėjų komandos iniciatyvos žalmargę dabar stato netgi ant ragų.
Visi mato – mūsų žaloji sensta, jos tešmuo nutampytas, pieno mažai duoda, jį pardavus vos užtenka pašaro nupirkti. Viskam trūksta pinigų, ir skiepų reikia, ir veršiuką pamokyt. O ateity karvė tik dar labiau sens, ir vis prastesnė bus jos „ekonomija“. Sūrį visi aplink graibsto, tik vežk, bet karvė tų apimčių patempti nebegali.
Stojo aplink karvę būrys melžėjų ir suka galvą, ką dabar daryti.
„Karvė šoka per tvorą į kaimynų ūkius ir ten mieliau ganosi ir leidžiasi melžiama“, – piktinasi politikai, bet galiausiai pastebi, kad net tvoros nėra, šiandien karvė pigiai skraido su „Ryanair“.
„Karvei reikia suleisti naujo kraujo, geriausia nusiurbto iš Ukrainos ar Baltarusijos ūkių“, – siūlo darbdaviai, o karvė pradeda purtytis bliaudama ir spardydamasi.
Premjero Sauliaus Skvernelio melžėjų komanda pasiūlė subalansuotą sprendimą – truputį sumažinti melžimą ir palikti karvei daugiau ėdesio, patiems truputį labiau pasispaudžiant. Gal tuomet žaloji dar kur pati šešėliuose ėdesio atras, atkus, ir pieno ilgainiui daugiau duos. Dar galima nukirpti truputį plauko pardavimui ir imti mokestį už žolės nušienavimą.
Ir tuomet prasidėjo.
Karvė narstoma po gabalėlį
Pasiūlyta karvės melžimo reforma įžiebė itin daug kibirkščių, bet pats didžiausias plyšys veriasi tarp parlamentinių ir vyriausybinių melžėjų. Kol S.Skvernelis su ministrų komanda siūlo palikti karvę ant kojų, randasi iniciatyvų, kad galbūt karvei patogiau gulėti arba stovėti ant ragų.
Seime antradienį vyko diskusija, kaip karvę melžti.
Daugiausiai melžimo ekspertų turintis Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas net nebuvo pakviestas. Opozicija pasiūlė – pakvieskime, atvyktų tuoj pat. Tačiau valstiečiai nusprendžia, kad tai į Lietuvos banko kompetencijas neįeina – nekviečia.
Opoziciniai liberalų ir konservatorių melžėjai tuomet pasisako, kad paskaitų neklausys ir dėl žalmargės nesuks galvos.
Pranešimą skaito „Luminor“ ekonomistas Ž.Mauricas, jis su karve susipažinęs.
„Reikia mažiau melžti, daugiau duoti paėsti, ir negirdyti jos pačios pienu – nes springsta nuo tokio rūpesčio. Jei avį nuskusi plikai ir, kad nesušaltų, po to aprengsi megztiniu iš jos kailio – joks čia rūpestis. Reikia, kad karvė būtų laiminga, tada ji mažiau dairysis į kaimyno ūkį ir nebėgs ėsti jo kopūstų, kai pas mus runkeliai. Tešmenį paglosčius gal ir pieno pradės daugiau duoti“, – gydymą siūlo ekonomistas.
Ateina Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo A.Pranckevičiaus eilė. Apžiūri jis karvę ir įvertina, kad ji visiškai netolygi: ties galva labai įmitus, o į užpakalį skeletas persišviečia. Be to, tarp tešmens spenių didelė diskriminacija – vieni melžiami labiau, dviem rankom nučiupus, kiti mažiau, vos timptelint.
„Reikia kažką keisti“, – palaiko Vyriausybės užmojus A.Pranckevičius ir mainais už didesnį šėrimą, kad ir melžėjai nenukentėtų, siūlo panaudoti kitus karvės produktus – gal kailio galima nupešti veltiniams, dujas panaudoti, mėšlo parduoti ar kraujo nuleisti. Taip pat siūlo skirti dėmesio mokslu grįstam karvės produktyvumo kėlimui.
Daktaras K.Maniokas apibendrina, kad galimi tik du būdai: arba pradėkime melžti stipriau, ir tada pardavę pieno sočiau pašersime karvę, arba melžkime ją mažiau, kol šiek tiek atkus. O šiai žalmargei, sako, tinka labiau antrasis variantas, nes karvė ne veislinė, nepasitiki melžėjais ir labiau laukinė. Jei būtų švediška karvė, gal būtų kitaip.
Tačiau kai išstoja ekonomistas R.Lazutka, suklūsta visi valstiečiai.
„Jūs ką, iš tokių pasiūlymų nauda bus tik pašarų pardavėjams, o mes patys daug mažiau primelšime. Kaip tik reikia gyvulį kuo daugiau melžti“, – sušunka R.Lazutka.
„Pieno, pieno, pieno“, – vilnija parlamento melžėjų balsas salėje.
Darkoma melžimo reforma – karvė stovės ant ragų
Tai, ką po ilgų svarstymų pasiūlė Vyriausybė, dabar greitai darkoma Seime. Ir karvei tikrai neramu, kaip galiausiai bus – geriausiu atveju liks taip pat, o blogiausiu – gali tekti ir kanopomis kratyt.
Kol kas atrodo, kad Seime linkstama žalmargės lengvai nepaleisti – reikalauti didesnių nei vidutinių primilžių, o tik tada mėginti ją pašerti.
Premjero melžėjų pateikti siūlymai sutampa su tarptautinių melžėjų rekomendacijomis. Tačiau dabar jie vieni po kitų naikinami ar keičiami pačių Seimo valstiečių. Ironiška, kad premjerą kai kuriais klausimais palaiko būtent opozicija.
Melžimo „lubos“? Ne – jokiu būdu. Kirpti kailio? Gal palaukime rudens. Ir kokios čia siūlomos mažesnės primilžio normos – Seimas turi kitų tarifų, gal net didesnių.
Ramūno Karbauskio vedama valstiečių melžėjų kariauna siūlo laikyti daugiau atsargų kefyru, kad susikauptų rezervas, o dabar valgysime į skolą, nes bidone pieno liks mažiau – siūloma kaupti didesnį rezervą „Sodroje“ didesnio valstybės biudžeto deficito sąskaita. Įpils pieno kaimynai.
Mūsiškė karvė, kuri jau dabar duoda trečdaliu mažiau pieno nei sveika Vakarų karvė, nors melžiama net stipriau, šiandien pasmerkiama dar intensyvesniam melžimui – valstiečiai nesutinka mažinti normų, o ir šerti daugiau reikalo nemato.
O karvės senatvė? Anksčiau karvė buvo apdairi ir sutiko, kad į atskiras ėdžias būtų atidedama dalis jai tenkančio šieno. „Gana! – sako valstiečiai. – Ką primelšime iš tavęs senatvėje, tuo ir pamaitinsime.“
Tiesa, Vyriausybės melžėjai siūlo palikti galimybę pačiai karvei valgomo pašaro atsidėti – ar tą palaikys Seimo valstiečiai, irgi klausimas. Tikrai neramūs laikai karvei.
Pastaba tiems, kurie humoro nesupranta – kai tokia diskusija dėl mokesčių reformos, kitaip nei satyrą rašyti neišeina.
