Tačiau nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus „Verslo žinioms“ teigė, kad džiūgauti dar per anksti, nes gerokai sumenkęs turto ir paskolų portfelis parodo, kad patys bankai dar netiki Lietuvos ekonomikos atsigavimu.
Visi bankai per devynis šių metų mėnesius patyrė 363,9 mln. litų bendrų nuostolių – 3,8 karto mažiau nei pernai sausio–rugsėjo mėnesiais(1,371 mlrd. litų).
V.Katkaus teigimu, „visą šalies ūkio dramatizmą“ parodo pablogėję bankų sistemos rodikliai nuo 2009 metų sausio, jie iliustruoja, kad finansinės institucijos ėjo „kreditavimo mažinimo kryptimi“.
„Per 21 mėnesį paskolos įmonėms sumažėjo 9 mlrd. litų, o gyventojams – 3 mlrd. litų, iš jų būsto paskolų portfelis tesumenko 800 mln. litų. Bankai nepasitiki įmonėmis ir gyventojais, netiki, kad Lietuvos ūkis atsigauna“, – teigė V.Katkus.
Visi bankai per devynis šių metų mėnesius patyrė 363,9 mln. litų bendrų nuostolių – 3,8 karto mažiau nei pernai sausio–rugsėjo mėnesiais (1,371 mlrd. litų).
Beveik dvejus metus nuostolingai dirbusi bankų sistema šių metų trečiąjį ketvirtį uždirbo 44,2 mln. litų pelno, pranešė Lietuvos bankas. Tai buvo pirmas pelningas ketvirtis nuo 2009 metų pradžios. Pelningai per devynis šių metų mėnesius dirbo 2 bankai ir 4 užsienio bankų skyriai, o likę 7 bankai ir 4 užsienio bankų skyriai patyrė nuostolių.
„Pelningam trečiajam ketvirčiui daugiausia įtakos turėjo gerokai kritę atidėjiniai blogosioms paskoloms. Didžiausi „valymai“, ypač Skandinavijos kapitalo bankuose, buvo daryti pernai – taigi dabartinę padėtį jau kurį laiką galima vadinti stabilizacija“, – teigė banko „Finasta“ finansų analitikė Diana Ūselytė.
Analitikai pabrėžia, kad bankų rezultatą gerino ir atsigaunančios pajamos. „Bankai daugiausia pajamų gavo dėl išaugusių komisinio atlyginimo – vadinasi, bankai padidino kasdienių operacijų įkainius ir įvedė naujų mokesčių, nes iš palūkanų pajamos mažėjo“, – teigė V.Katkus.
