Vienas iš pavyzdžių yra tokių žodžių vartojimas kaip „separatistai“, „teroristai“, „smogikai“, DLR („Donecko liaudies respublika“), LLR („Luhansko liaudies respublika“) , „Novorossija“. Nes nėra jokių Donecko ir Luhansko respublikų su separatistais ir panašių dalykų – yra Rusijos kariuomenė. Ir nesvarbu, ar ji reguliarioji ar nereguliarioji. Nuo pat pradžių buvo ir ta, ir kita. Svarbu pripažinti, kad puola ne kariai ir teroristai, o puola Rusijos pajėgos.
Dėl to būtina pilna visos šalies mobilizacija: kuo Ukrianos pasipriešinimas bus efektyvesnis, tuo galima tikėtis didesnės Vakarų pajėgos. Visi žiūri tik savo interesų ir vardan aukštųjų idealų niekas niekam nepadės.
Tą patį Savur Mohylą praradome todėl, kad valdžia ir visuomenė nebuvo psichologiškai pasiruošuosios numalšinti priešo ugniaviečių jo teritorijoje, iš kurios buvo apšaudoma.
Sunku, bet būtina pripažinti ir tai, kad jokie Vakarai neapgins Ukrainos. Dėl to būtina visiška visos šalies mobilizacija: kuo Ukrianos pasipriešinimas bus efektyvesnis, tuo labiau galima tikėtis didesnės Vakarų pagalbos. Visi žiūri tik savo interesų ir vardan aukštųjų idealų niekas niekam nepadės.
O kai tik bus aišku, kad Ukraina šiame kare gali nugalėti, kad nėra vien tik noras, bet ir yra imtasi konkrečių žingsnių, galite neabejoti, kad Vakarai staiga apsireikš.
Galutinis V.Putino tikslas yra Novorosijos projekto įgyvendinimas ir Kijevo valdžios kontrolė. Sprendžiant iš to, ką šiandien daro Rusijos prezidentas, jo planuose yra Ukrainos padalijimas.
V.Putino maksimali programa – trijų valstybių sukūrimas. Pirmoji, Novorosija, praktiškai turėtų tapti Rusijos dalimi, kuri būtų visiškai integruota į Rusijos Federaciją. Antroji, Ukraina su centru Kijeve ir keliomis aplinkinėmis sritimis. Trečioji – Galicija, į kurią nusigręžtų visos nacionalinės Ukrainos jėgos, ir nuo kurios putiniška Novorosija ir „Ukraina“ atsitvertų geležine siena.
To įgyvendinimui yra pakankamai daug būdų. Pats akivaizdžiausias būdas – visiškas karinis Ukrainos sutriuškinimas ir „chunta“, kurią ant durtuvų į Kijevą atneštų „mandagūs žmonės“. Egzistuoja toks dėsningumas – propaganda dažnai atspindi pačių propagandistų tikslus. Ryškus pavyzdys – Rusijos propagandos idėja apie „Kijevo chuntą“ ir „smogikus“.
Galutinis V.Putino tikslas yra Novorossijos projekto įgyvendinimas ir Kijevo valdžios kontrolė. Sprendžiant iš to, ką šiandien daro Rusijos prezidentas, jo planuose yra Ukrainos padalijimas.
Tačiau tai maksimali programa, kurią V,Putinas norėtų įgyvendinti Ukrianoje, o minimalus jo tikslias – „užsikabinti“ už Luhansko ir Donecko, ten įkurti anklavus, panašius į esančius Abchazijoje ir Padniestrėje.
Jie labai trukdytų Ukrainai judėti Vakarų kryptimi. Tai gyvybiškai svarbu Putinui.
Kodėl?
Egzistuoja ne tik psichologinis aspektas – V.Putino sistema reikalauja neleisti atsirasti laisvam „rusų pasauliui“, kad ir kur jis būtų.
Šiandienė Ukraina – alternatyvus centras, kuris neišvengiamai sunaikins V.Putino sistemą, ir jis tai supranta. Jo reakcija į mažytę Gruziją buvo liguista, o čia didelė laisva šalis šalia jo energetikos imperijos. Ką jūs – tai juk katastrofa.
