Kapitalistiniame pasaulyje egzistuoja posakis „niekas nieko niekam dykai neprivalo duoti“.
Žinoma, pasaulis nėra surėdytas didelės verslo korporacijos ir pelno maksimizavimo principu, egzistuoja tokios žmogiškosios vertybės kaip atjauta, pagalba, pagaliau, teisybės siekio principai.
Neretai tas, kas gali, pateikia įvairių materialinių vertybių tam, kam labiausiai reikia. Įpinkime į šį voratinklį geopolitikos bei didžiųjų valstybių įtakos žaidimus ir gausime gana ciniškais potėpiais nutapytą paveikslą.
Bet kartais reikia reiškia tiesiog reikia – žmogus yra socialinis sutvėrimas, kuriam nepatinka, kuomet kenčia jo artimas. Šiuo atveju kenčia šalis, „kalta“ tik tuo, jog geografiškai papuolė po ranka didžiavalstybinių klejonių kamuojamam kaimynui.
Lietuva istorijos verpetuose taip pat kentė Rusijos agresiją, tačiau įtampoms sumažėjus stengėsi savo kaimynei pagelbėti, tiesa, ne visada sėkmingai.
2010-aisiais Rusiją kamuojant miškų gaisrams, Lietuvos Vyriausybė skyrė 200 tūkst. litų paramą, kurios dėka į kaimyninę šalį išvyko keturios autocisternos ir 24 ugniagesiai su papildoma įranga.
1921-aisiais, kaimyninėje šalyje siaučiant pilietinio karo ir netoliaregiškos bolševikų politikos sukeltam badui, Lietuvos Respublika, praėjus vos keletui mėnesių nuo Nepriklausomybės kovų pabaigos, siuntė badaujančiam kaimynui vagonus su maistu, kol patys bolševikai tokią pagalbą uždraudė, tiesa, „kilniaširdiškai“ leisdami lietuvių kilmės tremtiniams savo jėgomis evakuotis į neturtingą, tačiau bado nežinančią Lietuvą.
Dabartinės pagalbos kariaujančiai Ukrainai Rusija uždrausti nebegali, nors imasi skirtingų žingsnių diplomatiniame bei kariniame lygmenyse, kad paramą panaikintų ar bent sumažintų jos mastus.
Vykstant karui, žiniasklaidos priemones pasiekia sąmoningai ar atsitiktinai nutekintos informacijos nuotrupos, kurios gali padėti bent apytiksliai suprasti Vakarų pagalbos Ukrainai apimtis. O tiksliausias supratimas išryškėja palyginimuose, tačiau čia reikėtų atsargiai operuoti pateikiamais skaičiais ir štai kodėl.
Perduotos karinės įrangos ir ginkluotės vertė skirtingose šalyse skaičiuojama skirtingos metodikos pagrindu.
Kaip teigė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos vadovas Arvydas Anušauskas socialinio tinklo „Facebook“ komentare: „..šalių parama įvertinta pagal skirtingas jos verčių skaičiavimo metodikas – mūsų pagal likutinę, o estų – pagal atkuriamą vertę“, taigi, Estijos valstybės procentas nuo jos BVP pagal suteiktą paramą gali būti gerokai mažesnis negu deklaruojama.
Visgi pabandykime atmesti konkurencinius „kas daugiau visko davė“ argumentus, kad ir kaip jie turėtų badyti akis atskiroms Europos ir pasaulio didžiosioms valstybėms. Geriau aptarkime ir palyginkime – daug tai ar mažai, bei kokia suteiktos paramos nauda kariaujančiai šaliai?
Jau pirmąją karo savaitę įvairios NATO šalys pažadėjo arba patiekė Ukrainai įvairios karinės įrangos bei ginkluotės už daugiau negu 1 milijardą JAV dolerių, kas yra maždaug 2021-ųjų metų Lietuvos gynybos biudžeto atitikmuo.