Karo strategai ir taktikai emocijoms pasiduoti negali. Kariniai nuostoliai ir sužeidimai vertinami pagal praktišką tikslą: „Grąžinkime karį į rikiuotę ar bent jau potencialų mokesčių mokėtoją į darbo rinką“. Kam nors juk reikia mušti priešą ir finansuoti kovą.
Karo medicina mūšio laukuose yra labai svarbi, nors pasinaudoti jos pagalba žmonija sugebėdavo ne visada.
Jau Aleksandro Makedoniečio laikais, taip pat senovės Romos legionierių gretose kraujavimo stabdymui buvo naudojami bronziniai ir odiniai turniketai.
Bizantijos imperijoje vos už 100 metrų nuo vykstančių kautynių pasiruošę laukdavo vadinamųjų scribones būriai: kariai, kurių pareiga – išgabenti iš mūšio lauko sužeistuosius.
Visgi teikiant pagalbą sužeistiesiems lauko ligoninėse iki pat 19-ojo amžiaus napoleonmečio organizuotos medicininės evakuacijos nebuvo.
Medicininė pagalba, nūdienos masteliais vertinant, buvo gana rūsti ir negailestinga. Pirmą kartą operacija su anestezija karo lauko ligoninėje buvo atlikta tik Krymo karo metu, šeštajame 19-ojo amžiaus dešimtmetyje.
Pirmoji medicininė evakuacija oru įvykdyta Pirmojo pasaulinio karo metu 1915-aisiais Serbijoje, o po trejų metų Lietuvoje buvo įkurtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius.
Po sovietinės okupacijos atsikūrusiai Lietuvai karo medicinos pradžia lengva nebuvo.
1991-aisiais Kauno priemiestyje Lampėdžiuose buvo įsteigta slapta ligoninė, turėjusi užtikrinti skubią pagalbą Vyriausybės nariams, jeigu šie būtų sužeisti per Aukščiausiosios Tarybos šturmą.
Aprūpinant ligoninę itin pasitarnavo lietuviški televizoriai „Šilelis“ – mainais į juos, vienas iš Ukrainos institutų sutiko lietuvius aprūpinti reikiamais implantais, chirurgijoje naudojamais sraigtais, plokštelėmis ir panašia įranga.
Vėliau lietuviškai karo medicinai padėjo išgyventi parama iš Švedijos: nešildomas patalpas, išpjovus skyles duryse, apšildė švedų dovanoti šilumos generatoriai. Lietuvos krašto apsaugos savanoriai maždaug tuo metu savąsias patalpas šildė supjaustę švedų dovanotas medines slides.
