Deja, bet galimybe mąstyti kol kas nėra apdovanota didelė dalis Rusijos gyventojų, todėl iš naujo pasigirdo pergalingi šūksniai apie „priplotus nacius iš Azovo“ ir „pergalės paradą mūsų Mariupolyje“.
Čia reikėtų pakartoti Marko Twaine'o žymiąją frazę, kad „gandai apie mano mirtį yra gerokai per ankstyvi“, ir priminti skaitytojams, kas tie „naciai iš Azovo“. Taip pat kodėl jie tiek ilgai ginasi mieste, kuris plotu ir gyventojų skaičiumi stipriai nusileidžia mūsų Vilniui, tačiau ilgiau negu mėnesį laiko prikaustęs tūkstančius užpuoliko karių ir technikos vienetų.
Kuomet Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitinguose pasirodė pirmieji „žaliaraiščiai“ – tvirti vyrukai, palaikantys tvarką, tuometinės Sovietų Sąjungos propagandos ruporus užplūdo pasisakymai ir ne itin gudriai sumontuoti videokadrai apie „fašistinius Sąjūdžio smogikus“ ir „separatistinius troškimus“.
Klasikiniame propagandos ir smegenų plovimo supratime dalis tiesos yra maišoma su akivaizdžiu melu bei pusiau tiesos sakymu.
Paminėtu atveju žali raiščiai buvo rodomi pramaišiui su archyviniais Antrojo pasaulinio karo laikų kadrais, kuriuose matomi uniforminiai raiščiai su svastikomis, tradicinis skautų pasisveikinimas pakelta ranka ir ištiestais pirštais pateikiamas kaip nacistinis saliutavimas. O jau griežtos ir paprastam rusui sunkiai suprantamos Gediminaičių stulpų linijos, žinoma, tapo ne kas kita, kaip minėtos svastikos analogija.
Plakatai „Ivan domoi“, raginantys sovietinę armiją palikti šalį, buvo pateikiami kaip jau vykstančių rusakalbių pogromų įrodymai, o nuoširdus „Laisvę Lietuvai!“ tik patvirtino baisią ir nacionalistinę Lietuvos gyventojų prigimtį.
O juk daugelis Sąjūdžio „žaliaraiščių“ formavo būsimos Lietuvos kariuomenės pagrindą vėliau įsteigto Krašto apsaugos departamento pavidalu – „taip, tai tikrai ginkluotų kraugerių nacionalistų būriai!“ – propagandos ratas užsidarė, propagandos darbas buvo atliktas.
Panašias analogijas galėtume atrasti ir nesenoje Ukrainos istorijoje. 2013-ųjų pabaigoje, kai Kyjive prasidėjo žymusis Maidanas, daliai ukrainiečių nepakako nešioti plakatus ir mojuoti vėliavomis, juolab kad Krymo aneksija ir prasidėjęs karas Donbase pademonstravo, kad prieš grubią okupantų jėgą priešpastatyti reikėtų saviškę.
