Kaip teigė Rūta Skyrienė iš „Investuotojų forumo“, darbdaviai itin palankiai žiūri į šį darbo rinkos segmentą. Tarnavęs savo šalies kariuomenėje žmogus yra labiau disciplinuotas, lojalus įmonei ar organizacijai, neretu atveju, atskleistomis lyderio savybėmis, supranta pareigos ir atsakomybės prieš aplinkinius svarbą.
Maža to, 2015-aisiais atnaujinus šaukimą į karinę tarnybą, sparčiai išgaravo tas dramatiškas nepriteklius, jei kalbame apie eilinius karius ir dalinių užpildymą. 2014-aisiais vieno iš kariuomenės dalinių užpildymas personalu siekė 17 proc., absoliučios daugumos – vos priartėdavo prie 50 proc. žymos.
2018–2020 metais vos 4 proc. šauktinių teko imti kariuomenėn priverstinai – likę būdavo savanoriai arba asmenys, išreiškę norą atlikti tarnybą pirmumo tvarka.
Net 10–15 proc., o pirmaisiais metais – iki 20 proc. šauktinių, pasibaigus devynių mėnesių tarnybos periodui, nuspręsdavo pasilikti kariuomenėje ir toliau „valgyti kario duoną“ – tęsti tarnybą karių profesionalų gretose. Savo noru tarnybą pasirinkęs šauktinis po devynių mėnesių tarnybos kariuomenę gali palikti su 3 tūkst. eurų viršijančia suma savo banko sąskaitoje.
Tačiau svarbiausia, esant tarpvalstybiniam įtampos periodui ir atitinkamam sprendimui, mūsų šalis gali mobilizuoti parengtojo rezervo pajėgas – 2014-aisiais Lietuva galėjo „pasigirti“ vos dviem tūkstančiais „kažkaip“ apmokytų rezervo karių. O dabar šis skaičius jau dešimt kartų didesnis.
Gynybos finansavimas per pastaruosius dešimt metų padidėjo daugiau kaip penkis kartus – nuo 255 milijonų eurų 2012-aisiais iki 1,323 milijardo eurų 2022-aisiais.
Lietuvos ginkluotosios pajėgos kasmet tampa skaitlingesnės, geriau ginkluotos ir pasiruošusios šalies gynybai. Tad kodėl reikia kalbėti apie visuotinį šaukimą į kariuomenę ir kokie pavojai slypi tokį sprendimą priėmus?
„Norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada“ – ne visai vykęs posakis, ne visai vykusiai pašiepiantis biurokratų norą ką nors tobulinti.
Velnias slypi detalėse
Dažnu atveju šį posakį galime vartoti apibūdindami smulkų, valstybės gyvenimui didelės įtakos nedarantį, bet nelabai vykusį sprendimą. Visuotinis šaukimas karinėn tarnybon valstybės gyvenimą paveiktų gana stipriai.
Apologetai teisingai teigia, kad sprendimas padėtų išvengti situacijos, kuomet kariuomenė (būdinga profesionalioms ginkluotosioms pajėgoms) tampa uždara, nedidele specialistų kasta, gerokai atitrūkusia nuo likusios visuomenės dalies.
Visiška tiesa, kad tik valia gintis ir plačių visuomenės masių įsitraukimas tiek į ginkluotą kovą, tiek į bendrą pasipriešinimą įvairiomis jo formomis padėtų atsilaikyti prieš vienintelį grėsmę keliantį kaimyną.
Galiausiai, visuotinio šaukimo kariuomenėn šalininkai teigia, kad gynybai paruoštas rezervas turi būti dar bent keletą kartų didesnis.
Prieštarauti tiesiog neįmanoma, bet... „velnias slypi detalėse“. Tai byloja dar vienas gerai žinomas posakis – „atsarginės detalės daug kainuoja“. Tuojau pat viską paaiškinsiu žmonių kalba, gausiai iliustruodamas skaičiais.
Prieš kelias savaites vis stipriau eskaluojant įtampą Ukrainos ir Rusijos pasienyje bei Baltarusijoje Valstybės gynimo taryba su prezidentu priešakyje priėmė sprendimą kasmet šaukiamų kariuomenėn jaunuolių skaičių padidinti nuo planuotų 3828 iki 4400.
