Jai pasakojant apie savo biurą viename iš bokštų Bostone, kad ateini ne į recepciją, o į svetainę – su sofom, kilimais, uždengtais toršerais, kavos kvapu, daug linkčiojau. Tai, ką ji pasakojo, buvo strategiškai jos apgalvotas sprendimas, kaip iš tikrųjų padėti žmonėms susitikti ir suartinti.
Svetainės sąvoką mes komandoje naudojame nuolat, kalbant apie namus, apie biurus, apie miestą – tai suburiančios erdvės, kuriose susitinkame vieni kitus, kuriame auginame tarpusavio ryšį.
Apie svetaines mieste
Man ilgai atrodė, kad aikštės prie katedrų, ar netgi turgūs, tiesiog susiklostydavo. Man akys atsivėrė, kai iš esmės supratau Rockfelerio centro Niujorke istoriją – niekas nesusiklosto savaime.
Beveik prieš 120 metų Johnas D.Rockefelleris sugalvojo genialią idėją – pastatyti pirmą pasaulyje daugiafunkcinį centrą – bet ne pastatą, o kvartalą Manhatane, Niujorke. Tai buvo revoliucinė idėja, nes iki tol visi mąstė objektais – pastatais, o ne juos jungiančiomis bendromis erdvėmis.
Jis ir architektų komanda privačioje Rockfelerio žemėje pratęsė miesto gatves ir jų sankryžoje įkūrė miesto aikštę-svetainę. Jie puikiai suprato, kad svetainės šurmulį kuria daug besikryžminančių interesų, todėl žmogaus akių lygyje, pirmuosiuose aukštuose klesti parduotuvės, salonai, galerijos, koncertų salės ir visa kita masinanti miesto įvairovė.
Didžiausios tuo metu pasaulyje statybos vyko Didžiosios depresijos metu. Būdamas įžvalgus stebėtojas, Rockfeleris pastebėjo statybininkus, puošiančius eglutę aikštės statybvietėje. Rockfeleris eglės tradiciją įtvirtino neįtikėtinu mastu – apie jos įžiebimą kasmet žino visas pasaulis. Ši kalėdinė eglė sukūrė tradiciją, kuri sutraukia milijoninį srautą ne tik prie eglutės, bet ir į patį Rockfelerio centrą. Rockfeleris suvokė miesto-svetainės idėją – jam pavyko sukurti ištisai veikiantį miestą, kuriame norisi būti per Kalėdas ir kasdienybėje.
Miesto svetainės, kuriose natūraliai statomos eglės, o kitais metų laikais verda kavos ir balto vyno gyvenimas, Vakarų Europoje yra miesto aikštės, dažnai prie bažnyčių ir katedrų. Čia vyksta mainai tarp žmonių – netikėti susitikimai, prekyba, pažintys, vienas kito apžiūrėjimas ir įsikvėpimas. Čia susikerta daug įvairių žmonių su įvairiais interesais, ir iš šitų interesų gniužulo gauname šurmulio ir bendrumo jausmą.
Plečiantis miestams tokių miesto svetainių dažnu atveju neliko. Sovietiniuose rajonuose retu atveju kvartalai buvo suprojektuoti taip, kad ten virtų tas savas svetainės šurmulys, dažnai tai būdavo tiesiog neužstatytos formalios tuščios erdvės. To nekūrė modernizmas ir XX amžiaus vidurio masinė statyba. Man atrodo, būtent dėl to bendrystės miestuose yra mažiau.
Vilniuje Senatorių pasažas ir jame šiuo metu stovinti eglė taip pat yra privačiame sklype.
