"Kokia gera agitacija, prezidente", – pasišaipiau, o ši pasiskubino nueiti. Tiesa, dar iškaulijau penkis litus. Paskui raganos nuotrauka pakliuvo į D.Grybauskaitės rinkiminį feisbuko puslapį. Buvo ten ir daugiau Užgavėnių kaukių, su kuriomis kandidatė mielai fotografavosi. Matyt, todėl, kad ėjimas į liaudies šventes kuria mėgstančios bendrauti su paprastais žmonėmis įvaizdį.
"Kokia gera agitacija, prezidente", – pasišaipiau, o ši pasiskubino nueiti.
Visa tai būtų juokinga, jei tą patį šeštadienio vakarą nebūtų pasirodę pranešimai apie Rusijos sprendimą okupuoti Ukrainą. Maidano įvykių kontekste prezidentės "Lietuvos žemė bus lietuvių" skamba dviprasmiškai. Referendumo šalininkai gali trinti rankas, kad net prezidentė juos palaiko. Lygiai taip pat rankas trina tie, kurie visada pasiruošę iš kapitalistų priespaudos išlaisvinti mažas tautas.
Tą patį savaitgalį, kai Rumšiškėse degino Morę, gavau laišką iš referendumo organizatorės Elonos. Jai kiek anksčiau buvau nusiuntusi kelis nelabai malonius klausimus: apie tai, ar referendumas gali būti naudingas Rusijai. Elona kaip savo atsakymą atsiuntė nuorodą į referendumo rengėjo ir kandidato į prezidentus Rolando Paulausko interneto puslapį.
„Kas mes – tarnai ar šeimininkai savo valstybėje? Išmokime pasirinkti, o ne paklusti. Rūpestis savo namais svarbiau už tvarką kaimynų darže. Lietuva – prioritetas, ES – antrajame plane", – R.Paulausko agitacija štai tokia. Dar pridėta, kad 1988 m. lapkritį Sąjūdžio Seime R.Paulauskas nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas SSRS sudėtyje. Tai turėtų reikšti – Rolandas tikrai ne už rusus, tik už tvarką savo namuose. Kaip ir anksčiau Lietuvą jau valdęs Rolandas Pirmasis, Rolandas Antrasis žada, kad tvarka bus.
Referendumo šalininkai daug kalba apie laisvę tvarkytis savo šalyje. Tik koks tas jų laisvės įsivaizdavimas, nelabai aišku. Dabar šiuos aktyvistus vienija bendras priešas – Europos Sąjunga. Jie tiki, kad ES yra labai blogai.
Argumentų tikrai nestinga. Verslininkai augina kiaules garduose, kuriose jos net negali apsisukti, o vištos taip suspaustos narvuose, kad nuo grotų joms nuplinka plunksnos. Daržovės auginamos naudojant galybę trąšų, o į prekybos centrus atkeliauja išpurkštos velniaižin kuo, kad negestų. Gali būti, kad tuoj apsinuodys visos bitės ir išvis niekas neaugs.
Šitaip elgiasi Europos Sąjungos žmonės, kurie nori užsidirbti bet kokia kaina, nepaisydami jokių žmogiškų vertybių.
Žinoma, apkaltinti dėl blogybių ES yra patogiausia. Kažkodėl esame įsitikinę, kad žmonių sąmonės pokyčiai turi prasidėti būtent nuo politikos. Pamirštame, kad politika tėra visuomenės atspindys. Net jei valdžia atsidurtų R.Paulausko ir jo kompanijos rankose, puoselėjančių gamtą ir tautines vertybes žmonių nepadaugės.
Tiesą sakant, jei referendumo šalininkams reikėtų susitarti dėl to, kas yra jų vertybės, galėtume stebėti tikrą komediją. Kažin, ar bendrystė tarp referendumininkų būtų artimesnė negu tarp D.Grybauskaitės ir Užgavėnių kaukių.
Tiesą sakant, jei referendumo šalininkams reikėtų susitarti dėl to, kas yra jų vertybės, galėtume stebėti tikrą komediją. Kažin, ar bendrystė tarp referendumininkų būtų artimesnė negu tarp D.Grybauskaitės ir Užgavėnių kaukių.
Kaip gali susitarti žmonės, kurių vieni yra krikščionys, kiti – senolių krivių išmintį norintys atgaivinti baltų tikėjimo šalininkai, o dar kiti savo gyvenime remiasi Sibiro glūdumoje gyvenančios žiniuonės Anastasijos išmintimi?
Vieni norėtų už biudžeto pinigus finansuoti šventgirių sodinimą ir aukurų statybą, kiti teigtų, kad reikia garbinti pačią gamtą ir pagal Anastasijos nurodymus ręsti apvalius namus, treti mosikuotų Biblija ir baugintų, jog Seime veikia piktoji dvasia.
Akivaizdu tik tai, kad įtampa tarp skirtingų interesų grupių skaldo ir silpnina valstybę. Kai Karaliaučiuje jau vyksta kariniai rusų manevrai, neramu. Net labai neramu. Dar truputį daugiau Dalia pakalbės apie lietuvių žemę lietuviams, ir jau žiū – ateis „draugiškos“ šalies kariuomenė apginti Lietuvos žemės nuo vakariečių imperialistų. Galima sakyti, kad ministras pirmininkas A.Butkevičius jau atvėrė tam kelią, pareikšdamas apie ekonominių sankcijų Rusijai žalą.
Tačiau ką daryti su tais, kurie vis dar nenori "parduoti Lietuvos" ir yra prieš leidimą žemę parduioti ir užsieniečiams? Smerkti juos ir vadinti kvailiais – ne išeitis. Vienintelis kelias – kalbėti su jais apie vertybes. Kalbėti apie tai, kad strategija, kuria jie siekia apsaugoti Lietuvos tapatybę, yra klaidinga.
Taip jau susiklostė įvykiai, kad sekmadienio vakarą į rankas pakliuvo Dalai Lamos biografija. Knygą atsiverčiau ties skyriumi, kuris vadinosi "Mes klaidingai manėme, kad izoliacija užtikrins mums taiką". "Izoliacija – būdinga mūsų šaliai, ir mes ją sąmoningai stiprinome: leidimą gyventi gaudavo nedaugelis užsieniečių. Anksčiau Lasa net buvo vadinama Uždraustuoju miestu", – pasakoja Dalai Lama.
Tibetas galėjo sau leisti atsiskirti nuo pasaulio dėl savo geografinės padėties. Dar prieš šimtmetį norint Lasą nuo Indijos ir Nepalo skyrė nepervažiuojamos Himalajų perėjos. Šiais laikais daug kas žavisi Tibetu būtent dėl išlaikytų senovinių tradicijų. Tibeto budizmo mokymas vis labiau plinta pasaulyje.
"Per istoriją mūsų santykiai su kaimyninėmis tautomis – mongolais, mandžiūrais ir kinais – buvo konfliktiški. Tačiau labiau nei ko kita mes troškome gyventi taikiai, pagal savo religiją.Manėme, kad jeigu liksime nuošalyje nuo pasaulio, mums pavyks išsaugoti taikų gyvenimo būdą.Tai buvo klaida. Ir šiandien mano pareiga – visiems plačiai atverti savo duris".
Dalai Lamos – kitaip nei prezidentės Dalios – pozicija nepalieka erdvės interpretacijoms. Mėginimas likti nuošalyje nuo pasaulio yra klaida. Jis tai tvirtina kuo aiškiausiai. Ir dar priduria: "Mums teko sumokėti už mūsų protėvių užsisklendimą".
Dalai Lamos – kitaip nei prezidentės Dalios – pozicija nepalieka erdvės interpretacijoms. Mėginimas likti nuošalyje nuo pasaulio yra klaida. Jis tai tvirtina kuo aiškiausiai. Ir dar priduria: "Mums teko sumokėti už mūsų protėvių užsisklendimą".
Dalai Lamos neapkaltinsi politikos neišmanymu – jau daugybę metų jis keliauja po visą pasaulį, susitikėdamas su visų šalių vadovais ir kalbėdamas apie sunkią kinų okupuoto Tibeto padėtį. Dalai Lamos neapkaltinsi ir vertybių stygiumi. Jis ne koks kapitalistas, kuris skaičiuoja tik pinigus. Dalai Lamos neapkaltinsi netgi tuo, kad jam nerūpi gamta – budistams labiausiai iš visų rūpi visa, kas gyva ir kruta ant šios žemės paviršiaus, nes jie žino – visa yra viena, visa yra susiję, visa yra vienos ekosistemos dalis.
Ir vis dėlto jis tvirtina, kad neįsileisti užsieniečių yra klaida. Jei nenori dalintis savo gėriu su kitais, tada ateina stipresnis ir iš tavęs tą atima. Budistai sakytų, kad tai karma.Vakariečiai verslininkai irgi jau žino – bendradarbiauti yra teisinga verslo strategija. O bendradarbiavimas be atsivėrimo neįmanomas. Didysis kunigaikštis Gediminas tai irgi suprato – kitaip juk nebūtų į Vilnių kvietęsis svetimšalių amatininkų ir pirklių, nebūtų suteikės jiems neeilinių privilegijų.
Referendumo aktyvistas Rolandas Paulauskas teigia, kad "ES – antrame plane". Dalai Lama išreiškia gailestį dėl Tibeto izoliuotumo ir teigia, jog dėl to tibetiečiai nepastebėję, kaip kaimyninė Indija taikiai išsikovojo nepriklausomybę ir tapo demokratine šalimi. "Vėliau per kančias mums teko sužinoti, kad ir pasaulyje, ir tėvynėje laisve reikia dalytis ir ja džiaugtis kartu su kitais. Laisvė skirta ne vienai tautai".
Žinoma, aršiems nacionalistams Dalai Lama – joks ne autoritetas. Gal net atvirkščiai, visus tuos budistus jie norėtų išvaryti kartu su gėjais ir su žydais. Tačiau ne visi referendumo šalininkai yra tokio siauro mąstymo. Tarp jų tikrai yra intelektualių ir meniškos natūros žmonių, kurie tiesiog nusivylę pasauliu, kuriam pinigai yra didžiausia vertybė. Jie referendumą palaiko dėl to, kad tikisi, jog bus daugiau laisvės ir meilės. Jie neįtaria, jog referendumo palaikymas gali reikšti, kad ateityje laisvės bus daug mažiau, o baimės – daugiau.
Atverkime savo sienas visiems, kurie elgiasi su mumis draugiškai. Griežtai elkimės su tais, kurie ateina įvesti savo tvarkos. Ir mokėkime atskirti priešus nuo draugų – kartais tai nėra lengva.
Štai į tokių žmonių širdis gali prisibelsti Dalai Lamos žodžiai. Atverkime savo sienas visiems, kurie elgiasi su mumis draugiškai. Griežtai elkimės su tais, kurie ateina įvesti savo tvarkos. Ir mokėkime atskirti priešus nuo draugų – kartais tai nėra lengva.
Vasario 21 dieną Dalai Lama susitiko su JAV prezidentu B.Obama. Susitikimas įvyko, nepaisant Kinijos protestų ir propagandinių komunistų pareiškimų, kad Tibeto lyderis yra neapykantos kurstytojas ir avis vilko kailyje. Šis susitikimas teikia vilties, kad pasaulis valstybių agresorių smurtui neliks abejingas.
