Jie, tiesa, kalbėjosi dar pernai lapkritį, po stulbinančios milijardieriaus pergalės prezidento rinkimuose. V.Putinas tada tiesiog tryško viltimis: dėl „visaverčių“, „tvarių“, „stiprių“ santykių su JAV.
D.Trumpas, per kampaniją nekritikuodavęs Kremliaus caro, buvo santūresnis, bet irgi teigė norintis normalizuoti dvišalius ryšius.
Visgi pirmasis oficialus pokalbis vyko sausio pabaigoje, tuoj po D.Trumpo inauguracijos, ir tapo šio turtuolio, aplink kurį tuomet žaibavo galybė įtarimų dėl ryšių su Rusija, vykdomo pasaulio trolinimo simboliu.
Baltieji rūmai ne tik tradiciškai paskelbė pokalbio stenogramą, bet ir šūsnį nuotraukų iš Ovalinio kabineto.
Nuotraukose matyti visas (tuometis) D.Trumpo palydos žvaigždynas – ir viceprezidentas Mike'as Pence'as, ir administracijos vadovas Reince'as Priebusas, ir įtakingasis Stephenas Bannonas, ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Flynnas. Visi jie laimingi klausėsi JAV prezidento pokalbio su V.Putinu.
Žinia buvo aiški: mums nesvarbu, ką jūs kalbate apie Rusiją, jos kišimąsi į rinkimų kampaniją ir panašiai.
Nei Baltieji rūmai, nei Kremlius po dar vieno prezidentų pokalbio antradienį neskelbė nei nuotraukų, nei apskritai ko nors išsamiau.
Tačiau antroji serija kitokia. Nei Baltieji rūmai, nei Kremlius po dar vieno prezidentų pokalbio antradienį neskelbė nei nuotraukų, nei apskritai ko nors išsamiau.
Pranešime iš Vašingtono rašoma apie „labai gerą“ pokalbį. Tiesą sakant, toks Baltųjų rūmų pažymys net prastesnis nei tada, kai D.Trumpas pasikalbėjo su skandalinguoju Filipinų lyderiu Rodrigo Duterte – „labai draugiškai“.
Savo ruožtu Kremlius mini „konstruktyvumą“ – kitaip tariant, pasišnekėjimas buvo niekuo neypatingas, nes tokio įvertinimo nusipelno beveik visi V.Putino pokalbiai su kitų šalių lyderiais.
Išvertus iš diplomatų kalbos tai reiškia, kad D.Trumpas ir V.Putinas iš tikrųjų kalbėjosi apie nieką. Na, tam tikras temas lietė, bet tik aptakiai. Dėl to, kad reikėjo. „Labai gerai“ ir „konstruktyviai“ sakome, kai nieko svarbaus neaptarėme. Kodėl?
Aišku, paliesta pilietinio karo Sirijoje tema. D.Trumpas ir V.Putinas – vėlgi, kaip skelbiama abiejų pusių pranešimuose – sutarė, kad karas užsitęsė ir kad reikia ką nors daryti. Ar tuščiau pasikalbėti įmanoma? Kaip galima norėti daugiau karo – bent jau oficialiai?
Be to, argi iš tiesų Sirijos klausimu sutinkama? Rusija tęsia karinę intervenciją šioje šalyje, kurios diktatorius Basharas al Assadas nuodija savo žmones zarino dujomis, o D.Trumpas į vieną tokių atakų atsakė įsakydamas paleisti raketų salvę į Sirijos karinių oro pajėgų bazę. Maskva po tokios – kad ir simbolinės – JAV reakcijos neslėpė nusivylimo.
Tiesa, regis, sutarta, kad amerikiečiai atsiųs savo atstovą į derybas dėl paliaubų Astanoje. Šios derybos Rusijai labai svarbios, bet Vašingtonas tikrai jų nesureikšmina – turbūt tiesiog norima, kad procese dalyvautų ir JAV pasiuntinys. Be to, trečiadienį sukilėliai nusprendė apskritai pasitraukti iš derybų – kažin ar jas galima laikyti rimtomis.
V.Putinas tikrai neskubės į Vašingtoną ir nežais pagal D.Trumpo taisykles. Iš Kremliaus atvykti į Rusiją jokio kvietimo irgi nėra.
Dar viena tema, apie kurią kalbantis galima puikiausiai sutarti, – Šiaurės Korėja ir jos branduolinės ambicijos. Taip, Pchenjano veiksmai kelia nerimą, bet ir Maskvoje, ir Vašingtone suvokiama, kad kokių nors prasmingų veiksmų be Kinijos imtasi nebus.
Įdomiau tai, kad D.Trumpas ir V.Putinas sutarė tik pabandyti – tai labai svarbu – susitikti Didžiojo dvidešimtuko susitikimo Hamburge liepą užkulisiuose.
Iki šiol būsimuoju susitikimu kone neabejota, o iš Kremliaus sklido viltys, kad rankas prezidentams pavyks paspausti jau gegužę. Bet dabar, atrodo, bus tik bandoma surengti D.Trumpo ir V.Putino akistatą, kuri vyktų ne atskirai ir, suprask, iškilmingai, o didesnio renginio paraštėse.
Negana to, apie galimą susitikimą Hamburge rašoma tik Kremliaus pranešime. Baltieji rūmai išskirti eilutės tokiems lūkesčiams nepanoro.
Išvadų galima pridaryti ne vieną – galbūt kaltas abipusis nusivylimas dvišalių santykių realybe? Maskvą siutina vis labiau klasikiniai respublikoniški D.Trumpo administracijos sprendimai užsienio politikoje, o D.Trumpas po 100 dienų poste greičiausiai geriau supranta Rusijos grėsmę.
Savaime suprantama, V.Putinas tikrai neskubės į Vašingtoną ir nežais pagal D.Trumpo taisykles. Iš Kremliaus atvykti į Rusiją jokio kvietimo irgi nėra. Tai rodo, kad abi pusės toli gražu nežino, ką iš tokio susitikimo būtų galima išpešti.
Dėl to ir neskubama, dėl to ir lūkuriuojama. D.Trumpas – ir šiaip gana padrikas JAV prezidentas, o jo aplinkoje yra patyrusių užsienio politikos vilkų, žinančių, kad V.Putinas milijardierių didžiosios politikos naujoką gali suvystyti it šiltą vilną.
Rusijos prezidentas pareigas su D.Medvedevo pertrauka eina jau maždaug 17 metų. Kiek žinoma, V.Putinas visada puikiai pasiruošia diskusijoms su kitų valstybių lyderiais.
Žinoma, Kremlius irgi mano, kad rizikų būtų – D.Trumpas iš tiesų nenuspėjamas, be to, jam svarbu asmeninis ryšys, ryšio chemija.
Rusijos prezidentas pareigas su D.Medvedevo pertrauka eina jau maždaug 17 metų. Kiek žinoma, V.Putinas visada puikiai pasiruošia diskusijoms su kitų valstybių lyderiais.
Ir vis dėlto, kaip jau pastebi analitikai, gali būti, kad abiejose šalyse paprasčiausiai suprantama, jog yra labai mažai dalykų, dėl kurių JAV ir Rusija gali sutarti – neskaitant tokių bendrybių kaip kova su terorizmu, kuri šiaip Maskvai kažin ar labai rūpi.
Ką įmanoma susitarti dėl Sirijos? Amerikai užtenka reikalų Irake ir Afganistane. Dabar dėmesys nukrypęs ir į Šiaurės Korėją. Ar Vašingtonui ir konkrečiai D.Trumpui tikrai rūpi Rusijos kibernetiniai bruzdesiai Europoje?
Panašu, jog D.Trumpo pasaulio vizijoje, kuri net pragmatiška ta prasme, kad jis nuolat ieško ir ieškos tų, kurie gali būti naudingi Amerikai, Rusijai tiesiog nėra daug vietos.
Kitaip nei, pavyzdžiui, Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. D.Trumpas ir V.Putinas telefonu apie žmogaus teises ar demokratiją nesikalbėjo.
Užtat vokietė, stovėdama šalia Rusijos prezidento Sočyje, drąsiai šnekėjo ir apie susirinkimų laisvę, ir apie nevyriausybines organizacijas, ir apie Čečėnijoje persekiojamus gėjus. A.Merkel puikiai žinojo, kad jos ir V.Putino spaudos konferenciją tiesiogiai transliavo Rusijos valstybinė televizija. Bet vis tiek pasakė. Nes, priešingai, nei D.Trumpas, žino, ko nori ir kokiomis vertybėmis vadovaujasi.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 svarbūs dalykai iš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbio
