Ir – apie vasarišką projektą, kurio ekranuose nebėra: jis pasibaigė antradienį. Keista: vasara dar nesibaigė, o projektas – jau. Bet ne čia pagrindinis klausimas.
Į tikrą pagrindinį klausimą – ar toje televizijos laidoje dalyvavę jaunieji ūkininkai susirado žmonas, žinoma, neatsakysiu: patiems reikėjo žiūrėti. Tik nesakykite garsiai, kad tokių laidų jūs išvis nežiūrite! Tikrai esate matę. Jei ne šią, tai praėjusią vasarą. Ir žvilgsnis jūsų buvo kritiškas. Kaip ir mano pačioj pradžioj. O paskui...
TV žinynai sako, kad tokios laidos pasaulyje jau bemaž trisdešimt metų kuriamos. Ir rodomos bemaž 20 teisingą gyvenimą gyvenančių šalių. Bet – kadangi tos šalys kitaip, nei mes, gyvena – tai ir ūkininkai ten kitokie. Ir dar kitokesnės tos, kurios galbūt norėtų už jų ištekėti. O lietuviai? Kaip ten sakoma? Nori geriau, bet pavyksta – taip, kaip visada pavyksta.
Galėčiau čia dabar tuos ūkininkus ir tas pretendentes į jų žmonas vardinti bei poelgius analizuoti. Bet pasakysiu tik tiek: na, velniškai simpatiški tie jaunieji Lietuvos ūkininkai! Negana to, jie (beveik neįtikėtina!) visai nesiskundžia gyvenimu. Ir dar yra gražūs. O kai kurie – net turtingi!
O tos panelės – režisūra čia tikrai prisidėjo – yra tikros lietuviškos panelės. Iš dalies protingos, laiškus būsimiems mylimiesiems tik kompiuteriu rašančios (kas juos redagavo?) ir – kaip be tokių akcentų? – į kaimo purvyną išeinančios su aukštakulniais. Ir, žinoma, karvių net iš tolo bijančios.
Velniškai simpatiški tie jaunieji Lietuvos ūkininkai! Negana to, jie (beveik neįtikėtina!) visai nesiskundžia gyvenimu. Ir dar yra gražūs. O kai kurie – net turtingi!
Bet kolektyvas surinktas gražus: visi draugiški, režisūriškai paseksualinti, dizaineriškai paspalvinti, linksmi ir nuotaikingi. Žodžiu, visiškai tinkami vasariškai laidai.
Jauniesiems ūkininkams liepta būti griežtiems, ir darbo mergiotėms duoti: pašluoti arba iškepti. Būsimosios žmonos taip pat pamokintos: „Ne atostogauti atvažiavom, bet ir tarnaitėmis būti nenorim!“. Gražu ir lietuviška. Ir pagrindinė lietuviška problema įpinta: jei jau nuotaka, tai būtinai ir su kraičiu (vienos vaikučiui dveji, kitos – ketveri).
Ūkininkai spyriojasi: nelabai norim su vaiku. Bet paskui toji problema paliekama ir imamasi rodyti, koks mūsų jaunimas išsilavinęs: viena iš jaunamarčių – į apžiūrą važiuodama – būtinai įsideda ir knygą, nes „be jos svetimoj vietoj neužmigs“. Turėtų būti patenkinti pedagogai.
O dabar – apie vasariškos laidos vedėją.
Kažkada pradėjo šią laidą TV3 kanale tokia dainininkė Nijolė Pareigytė. Ganėtinai žinoma net tiems, kurie tautinės estrados nemėgsta. Šią pusę vasaros vedėjavo kita dainuotoja ir šokėja – Gintarė Valaitytė.
Interneto komentatoriai ją sutiko lūpas atstatę – kas antram neįtiko dėl svorio, kas trečiam – dėl papūstų žandų. O štai šito komentaro autorius – toks HV – žiūrėjo žiūrėjo ir nustėro! Mat panelė Gintarė idealiai atitiko svarbiausiąjį (anot televizijos teorijų) TV vedėjo kriterijų: laidos vedėjas yra geras tuomet, kai jis netrukdo!
Sveikinu prodiuserio Samo (Sauliaus Urbonavičiaus) pasirinkimą! Gintarė rami. Išlaikyta. Korektiška. Ir, žinoma, simpatiška. Situaciją valdo ir – jos tarsi nėra. Nors ne man skirta toji laida, bet – noriu tokios televizijos!
Žinoma, ne tik dėl vedėjos, kurią netrukus turėtų pastebėti ir kiti prodiuseriai. Bet ir dėl daug svarbesnių dalykų. Štai jie.
Nesvarbu, kad projektas – pirktinis. Nesvarbu, kad jau baigėsi. Jis – po daugelio nelaimingų televizinių savaičių – pagaliau parodė, kad turi LT (tokia valstybė) ir gerų ūkininkų, ir tvarkingų ūkių, ir negirtuokliaujančio kaimo jaunimo. Ir dar tai, kad Lietuvoje yra daug kaimų, kurie protingesni už Garliavos kaimą.
Ką įrodėm? Tą, kad pagiriamąjį rašinėlį tikrai nelengva parašyti.
