O dabar – jau apie viską iš eilės.
Tos radijo stoties Ugnė klauso kasdien. Dainų žodžių nelabai supranta, bet žino, kad Kirkorovas apie meilę dainuoja rusiškai. O Baskovas (irgi, atrodo, rusiškai) dainuoja apie gėles. Taip jai močiutė sakė.
Dar ši radijo stotis Ugnei yra įdomi tuo, kad teisingai atsakęs į klausimą (reikia į radijo stotį trumpąją žinutę nusiųsti), kiekvienas tos radijo stoties klausytojas gali laimėti du bilietus į kiną. Kadangi klausimų kartais būna po tris per dieną, tai galima ir visai į kolegiją nebeiti, o vien tik kine sėdėti.
Tiesa, vakarykštis klausimas buvo nežmoniškai sunkus: reikėjo tai radijo stočiai parašyti, kokia valstybė šiemet įstojo į Europos Sąjungą. Iš kur sužinoti? Draugėms paskambinti? Bet jos irgi nežino.
Jau bemaž nuliūdusi buvo, kai nuotaiką praskaidrino tos radijo stoties vedėjai: pasiūlė rinktis vieną iš trijų valstybių – Rumunija, Kroatija arba Airija. Ugnė SMS parašė „Airija“. O po minutės apie save per radiją išgirdo: girdi, Ugnė neteisingai parašė – tegu bando dar kartą.
Na, tik jau nepykite ant Ugnės – iš kur meno kolegijos studentei žinoti, kurios valstybės sostinė tas Zagrebas? Turbūt Rumunijos? Taip ji ir parašė SMS.
Ir kitiems radijo laidos vedėjai dar labiau palengvino užduotį: „Tai šalis, kuri turi sienas su Slovėnija ir Vengrija. – sakė jie. – O jei ir dabar dar neaišku, tai šalis, kurios sostinė – Zagrebas.“
Na, tik jau nepykite ant Ugnės – iš kur meno kolegijos studentei žinoti, kurios valstybės sostinė tas Zagrebas? Turbūt Rumunijos? Taip ji ir parašė SMS. O po dešimties minučių per radiją išgirdo, kad neteisingų atsakymų – labai daug, todėl užduotis dar labiau supaprastinama: toji šalis, girdi, yra ta, iš kurios į Kauno „Žalgirį“ buvo atvykęs ir sėkmingai jame žaidė toks Marko Popovičius.
Nebuvo Ugnė apie tą Popovičių girdėjusi, todėl ėmė mąstyti: jei ne Airija ir ne Rumunija, tai, matyt, bus Kroatija.
Net nesitikėjo laimėti. Nes žinutes per tris valandas parašiusiųjų buvo ne vienas šimtas. Bet ji laimėjo! Tad sveikinu Ugnę ir pradedu rašyti apie tą radijo stotį.
Tai vienintelė mūsų šalyje radijo stotis, kuriai visiškai nereikia reklamos. Nes ne tik duonos riekei, bet ir ant jos storai tepamam sviestui pinigėlių pakanka iš atsakymų į klausytojams pateikiamus klausimėlius. (Beje, po pirmosios viktorinos vyko antroji: reikėjo atsakyti, kuris Lietuvos miestas anksčiau vadinosi Sniečkumi. Trečios tą pačią dieną surengtos radijo viktorinos klausimas buvo apie miestą, kuriame vyks 2014-ųjų žiemos olimpiada: kurioje jis valstybėje? Koks jo pavadinimas?)
O dabar – apie esmę.
Už kiekvieną SMS, išsiųstą į šią radijo stotį, reikia mokėti 7 litus (vargšė Ugnė, ji sumokėjo 21 Lt)!
Jau girdžiu savininkų aiškinimą: niekas, girdi, neverčia žinutę siųsti ir mokėti. Nenori – neskambink.
Aš ir neskambinu. Nes tikrai žinau, kad atsakymą žinau. Bet patiems jauniausiems keisto radijo klausytojams pajusti, kad jie žino, – didžiulis atradimas. „Žinau!“ – šūkteli iš džiaugsmo jie. Ir iškart netenka 7 (14-os, o gal ir 21) litų. O paskui už juos moka tėveliai ir seneliai.
Tiesa, kartais toje radijo stotyje tėveliai (ir seneliai taip pat) moka ir už save. Pavyzdžiu tebūna tik trys tos radijo stoties darbo minutės.
– Trisdešimt penkerių metų vyras susipažintų su vyresne moterimi. Gali būti apkūni (7 litai).
– Ieškau moters. Neturiu žalingų įpročių, tačiau rimtai žiūriu į gyvenimą (Jau 14 Lt).
– Esu labai dosnus, todėl moterį nuo dvidešimt penkerių pavaišinčiau puodeliu kavos (21 Lt).
– Pirkčiau automobilį: brangesnio kaip 700 litų nesiūlyti (28 Lt).
– Pora nori susipažinti su moterimi (jau 35 Lt).
– Mylima kaimyne, Olga, gero Tau sekmadienio( 42 Lt).
– Vyras nori su moterimi... (49 jau!).
Ir taip toliau. Ir dar tarpuose tie vaikučiai, sostinių nežinantys. Ir dar – muzikiniai pageidavimai. Kiekvienas po 7 Lt taip pat.
Kas nors sakys: pavydi Vaitiekūnas, kad ne jis tiek per tris minutes uždirba.
Nepavydžiu: man pakaktų ir mažiau. Galėčiau dirbti konsultantu tiems, kurie už septynis litus nori į kiną, bet atsakymų – kaip Ugnė – nežino. Paskambintų jie man, o aš (už papildomą litą) padiktuočiau tą SMS (teisingą) Vilniaus radijo stočiai, kuri vadinasi A2.
– Tai į kokią radijo stotį rašei? – klausiu Ugnės.
– Į kažkokią ADŪ, – sako ji man…
