Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Į brangstančią duoną reaguojame jautriai

Pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie brangstantį maistą. Daugeliui brangimo priežasčių mes neturime jokios įtakos: tai ir blogos oro sąlygos, ir dėl prasto derliaus sumažėjusi maisto produktų pasiūla, dėl ekonominio augimo kylančios ekonomikos šalyse auganti paklausa, spekuliantų veiksmai žaliavų rinkose…
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Išanalizavus dvejų metų maisto kainų pokyčius Lietuvoje, galima daryti išvadą, kad gūdžiausiu sunkmečiu (2009-aisiais) atpigęs maisto prekių krepšelis grįžo į anksčiau buvusį lygmenį. Taigi nors per 2010 metus maisto prekių krepšelis pabrango 6 proc., palyginti su 2009 metų pradžios kainomis, išlaidos maistui turėtų būti labai panašios.

Tarkime, kvietiniai miltai dabar kainuoja tiek pat kiek, ir prieš porą metų (tuometė kaina – 2,40 Lt už kg). Maždaug tiek pat, kaip ir prieš dvejus metus, kainuoja pienas (2,26 Lt už litrą), kiaulienos ir jautienos kumpis su kaulu vis dar kainuoja penktadaliu pigiau (atitinkamai 12,51 ir 16,48 Lt už kg), vištiena – 12 proc. pigiau, kiaušiniai – 13 proc. pigiau. Tiesa, brangiau kainuoja grietinė (20 proc.), fermentinis sūris (10 proc.), duona (4 proc.).

Šaunusis kareivis Šveikas yra pasakęs, kad „Vyriausybė, pabranginusi alų, yra pasmerkta žlugti“.Šaunusis kareivis Šveikas yra pasakęs, kad „Vyriausybė, pabranginusi alų, yra pasmerkta žlugti“. Tačiau, ko gero, kur kas jautriau reaguojame, kai brangsta duona, nors vidutiniškai išlaidos duonai sudaro apie 5 proc. visų išlaidų, o, pavyzdžiui, mėsai – 7,5 proc.

Sunkmetis kursto kūrybiškumą

Kai brangsta duona, mažai kas pastebi, kad pinga, pavyzdžiui, fotokameros ar dviračiai. O duona brangsta ne tik brangstančių grūdų ar miltų, bet ir dėl brangstančių degalų, didesnių mokesčių, didėjančio darbo užmokesčio, kapitalo sąnaudų. Taigi nors šiemet žaliavų rinkų analitikai neprognozuoja grūdų brangimo, atvirkščiai, netgi šiokį tokį atpigimą, mat pernai kainų šuoliui įtakos turėjo ir ekonomiškai nepagrįsti veiksniai, tikėtis, kad atpigs duona, būtų per anksti.

Sunkmečiu žmonės išmoko kūrybiškai reaguoti į besikeičiančią aplinką. Ne viena šeimininkė duoną pradėjo kepti namuose. Tačiau vėlgi nereikėtų pamiršti, kad, apskaičiuojant savo iškeptos duonos savikainą, reikėtų įtraukti ne tik išlaidas produktams (miltams, mielėms, vandeniui, šlakeliui riebalų, druskos, cukraus, kmynų), bet ir elektrai ar dujoms. O jei ryžtamės įsigyti ir kokį nors specialų duonos kepimo aparatą, tektų pridėti ir šias išlaidas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos