Latvijos, kur visuotiniai rinkimai vyks artėjantį šeštadienį, spalio 6-ąją, atsakymas į antrąjį klausimą yra „greičiausiai nesikiš“ – bent jau vertinant aktyvumą socialiniuose tinkluose.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Re:Baltica“ nuo vasaros stebi populiariausias platformas ir nerado jokių įtikinančių įrodymų apie kišimąsi į rinkimų kampaniją iš užsienio.
Vis dėlto Rusijai kažin ar reikia kištis. Įkaitinti įtampą ES ir NATO rytiniame pasienyje – pastaraisiais dešimtmečiais tai yra vienas Kremliaus tikslų – galima lengviau.
Ketvirtadalis iš mažiau nei 2 mln. Latvijos gyventojų priklauso rusakalbei mažumai. Nauji tyrimai rodo, kad 82 proc. šios mažumos atstovų žiūri Kremliaus kontroliuojamas televizijas, kurios laisvai prieinamos šalyje.
Internetas užterštas neva nepriklausomais rusiškais naujienų portalais, kurie, kaip šiais metais parodė „Re:Baltica“ tyrimas, ne tik kasdien gauna sąrašą temų, kuriomis rašyti, iš Kremliaus propagandos konglomerato „Rossija Segodnia“, bet ir priklauso šiai agentūrai.
Peno temoms šiuose portaluose duoda vietiniai Maskvos finansuojami „aktyvistai“, kurie dažnai reaguoja į vadinamąsias latviškas partijas.
Kremliaus kontroliuojamas svetaines labiausiai siutina dešiniųjų nacionalistų partija „Nacionalinis aljansas“. Su kitų centro ir centro dešinės partijų parama ji parlamente prastūmė kelias Latvijos rusus supykdžiusias iniciatyvas.
Pagal vieną tokių teisės aktų, leidžiama atleisti mokytojus ir mokyklų direktorius, jei jie yra „neištikimi“ Latvijos valstybei. Rusakalbės mokyklos, suprantama, teigia, kad taip taikomasi į būtent jas.
Kitas įstatymas palaipsniui nebeleis mokyti ir dėstyti rusų kalba Latvijos vidurinėse mokyklose ir universitetuose.
Šios iniciatyvos tapo kertiniu radikalios, atvirai Kremliui palankios Latvijos rusų sąjungos (Latvijas Krievu Savieniba, LKS) rinkimų kampanijos akmeniu. Tiesa, kampanijos, nors šią partiją Maskva tikrai turėtų mylėti, būta stebėtinai prastos – kalbant tiek apie pinigus, tiek apie turinį.
LKS per kampaniją nuolat kalbėjo ne tik apie tariamą rusiškų mokyklų puolimą, bet ir Latvijos centrinės rinkimų komisijos sprendimą uždrausti partijos lyderei, europarlamentarei Tatjanai Ždanokai, dalyvauti rinkimuose.
Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad Latvijoje Komunistų partijos nariams, kurie iš jos nepasitraukė šaliai 1991 metais atkūrus nepriklausomybę, draudžiama kandidatuoti rinkimuose.
Galiausiai paramą LKS generuoja įvykiai, kuriuos savo propaganda kuria pati partija.
Per praėjusius parlamento rinkimus „Santarvė“ laimėjo daugiausia vietų Saeimoje – 24 iš 100. Tačiau į koaliciją partija nebuvo pakviesta – daugiausia dėl to, kad ji laikoma „rusiška“.
Kai Latvijos saugumo policija suėmė vieną Rusijos finansuojamų aktyvistų Aleksandrą Gaponenką už gandų, esą vyriausybė nori įkurti koncentracijos stovyklą rusakalbiams centriniame Rygos stadione, kad pamalonintų NATO, skleidimą, rusiška šalies žiniasklaida šį vyrą pavaizdavo kaip kankinį.
Propaganda veikia. Kai kalbėjausi su vienos rusiškos Rygos mokyklos direktoriumi, jis atkakliai ir piktai aiškino, kad saugumo policija gaudo žmones, ginančius rusiškas mokyklas. Direktorius niekada nebuvo girdėjęs, už ką iš tiesų buvo suimtas A.Gaponenka.
LKS šiuo metu klimpsta partijų reitingų lentelėse, o partijos populiarumas nesiekia 5 proc. slenksčio, reikalingo patekimui į parlamentą.
Latviškos partijos jau daug metų ignoruoja rusakalbius, tad jie ir vėl renkasi vienintelę rimtą alternatyvą – prorusišką partiją „Santarvė“.
Pastaruosius devynerius metus „Santarvė“ šeimininkauja Latvijos sostinėje Rygoje, o per šių rinkimų kampaniją rygiečių pinigus degino taip, lyg nebūtų rytojaus. Kol kas ši partija per kampaniją išleido daugiau lėšų nei jos varžovės.
Per praėjusius parlamento rinkimus „Santarvė“ laimėjo daugiausia vietų Saeimoje – 24 iš 100. Tačiau į koaliciją partija nebuvo pakviesta – daugiausia dėl to, kad ji laikoma „rusiška“.
„Santarvė“ nedalyvavo balsavime, kuriuo buvo pasmerkta Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. Partija taip pat ragina atšaukti Vakarų sankcijas Rusijai ir tik keli „Santarvei“ atstovaujantys deputatai savo balsais parėmė Magnickio įstatymą. Tokie veiksmai vilčių kada nors formuoti vyriausybę neprideda.
2018 metais „Santarvė“ nutraukė bendradarbiavimo susitarimą su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“. Norėdama pritraukti daugiau rinkėjų, ši politinė jėga bando save vaizduoti kaip vakarietišką socialdemokratų partiją.
„Santarvės“ deputatai Europos Parlamente prisijungė prie S&D – Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos – ir pasisamdė dviem JAV senatoriams, Lindsey Grahamui ir velioniui Johnui McCainui, dirbusį amerikietį politinį konsultantą Christianą Ferry.
2018 metais „Santarvė“ nutraukė bendradarbiavimo susitarimą su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“.
Partijos lyderis Nilas Ušakovas savireklamai socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais išleido 8 mln. valstybės lėšų. Kai „Re:Baltica“ tai atskleidė, N.Ušakovas padavė mus į teismą pagal baudžiamąjį kaltinimą dėl šmeižto.
Tiesa, „Santarvė“ dabar turi tikrai gerus šansus pakliūti į vyriausybę – reikia dėkoti Donaldo Trumpo tipo populistams, kurie, regis, nusiteikę peržengti jau seniai nubrėžtą raudoną liniją Latvijos politikoje.
Partiją „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) 2016 metais įkūrė buvęs aktorius, parlamentaras Artusas Kaiminis. Į dabartinį parlamentą jis buvo išrinktas kaip Latvijos regionų asociacijos narys.
A.Kaiminis, kuris išgarsėjo filmuodamas parlamento komitetų ir plenarinius posėdžius ir juos tiesiogiai transliuodamas, niršiai puola svarbiausius, įtakingiausius Latvijos žurnalistus.
KPV LV kandidatas į premjerus, teisininkas Aldis Gobzemas kartą viešai pagrasino „asmeniškai atleisti“ visuomeninio transliuotojo žurnalistą, kai „taps ministru pirmininku“. Jo teigimu, transliuotojas tyčiojasi iš politikų ir švaisto mokesčių mokėtojų pinigus.
Pagrindinė partijos siunčiama žinia – noras išdraskyti dabartinį politinį elitą, ministerijų skaičių sumažinti iki septynių ir įkurti oficialų informacinį kanalą, kuriame visuomenei būtų pranešama apie vyriausybės sprendimus, priimtus už uždarų durų.
KPV LV tikisi, kad jos populiarumas iš tikrųjų aukštesnis, negu rodytų apklausos, nes partiją palaiko nemažai į Jungtinę Karalystę ir Airiją emigravusių latvių, kurių sociologai Latvijoje paprastai neapklausia.
Visai kaip N.Ušakovas, KPV LV lyderiai su žiniasklaida, demaskuojančia jų melus, kovoja ne civiliniuose teismuose, o siekdami baudžiamųjų bylų.
Pavyzdžiui, KPV LV pareikalavo, kad policija pradėtų baudžiamąjį tyrimą dėl „Re:Baltica“ neva paskleisto šmeižto, kai mes paskelbėme publikaciją apie galimus „Santarvės“ ir KPV LV ryšius su buvusiu Latvijos oligarchu Ainaru Šleseru. Jis šiandien užsidirba iš tranzito verslo su Rusija.
Vietinis verslo leidinys „Dienas bizness“, anksčiau priklausęs A.Šlesero draugui, netrukus išspausdino kelis straipsnius, kuriuose išvadino šio latvio kritikus sorositais (tariamais filantropo George'o Soroso agentais). Viena žurnalistė, protestuodama prieš leidinio savininkų elgesį, išėjo iš darbo.
Ypatingo „Dienas bizness“ dėmesio sulaukė Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Ozola, kuri ragina griežčiau reguliuoti šalies bankų veiklą ir taip užkirsti kelią pinigų plovimui.
Galiausiai praėjusią savaitę Latvijos rinkėjų pašto dėžutes užtvindė nemokamas specialus šio kadaise geros reputacijos dienraščio numeris. Jame buvo suplakti visi keisti kaltinimai.
Pagrindinis šių rinkimų bruožas – fragmentacija (varžosi 16 sąrašų) ir pastaruosius 16 metų Latvijos politikoje dominavusios galios žlugimas. Centro dešiniųjų „Vienybę“ ištampė vidaus intrigos ir partijos reitingai siekia vos 5 proc.
Buvę „Vienybės“ rėmėjai suformavo kelias naujas partijas – liberalią „Už vystymąsi/Už!“, taip pat Naująją konservatorių partiją.
Pastarajai vadovauja buvęs teisingumo ministras nuo „Nacionalinio aljanso“ ir keli kiti buvę aukšto rango Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro pareigūnai. Visos šios partijos kovoja viena su kita, kad perliptų 5 proc. barjerą.
Skirtumai tarp šių partijų minimi kaip viena priežasčių, kodėl iki rinkimų likus kelioms dienoms 25,5 proc. rinkėjų teigia dar neapsisprendę, už ką baluoti.
Nors apklausų atsakymas „Nežinau/nenusprendžiau“ jau daug metų juokais vadinamas didžiausia partija Latvijoje, tokios nežinios, kaip prieš šiuos rinkimus, dar nebuvo.
-
Latvijos mokyklose nuo 2022 metų bus mokoma tik latviškai – rusai piktinasi, lietuviai problemų nemato
-
Kremliaus propagandos aparato viduje: prorusiškiems portalams Baltijos šalyse – dideli pinigai ir instrukcijos iš Maskvos
-
Rygoje įvyko demonstracija prieš ugdymą latvių kalba rusiškose mokyklose
-
Latvijoje mokesčių surinkimo planas šiemet viršijamas
