Pasak jos, augančias kainas kai kuriose srityse, pavyzdžiui, 17,9 proc. brangusias gamtines dujas, stabdo vis dar silpna vidaus paklausa – nei vartotojai neplanuoja pirkti daugiau, nei gamintojai gaminti daugiau. Antra vertus, mažiau pirkti ar gaminti jie taip pat nebeplanuoja.
„Darbo rinkos tendencijos turi didelę įtaką infliacijai, bet joje vis dar vyrauja stagnacija“, – BNS sakė J.Rojaka.
Nors nuotaikos dėl ekonominės padėties gerėja, anot analitikės, palygini su nuotaikomis prieš kelerius metus, jos būtų „grynas pesimizmas“.
„Kol kas turime nesikeičiančią mėnesinę infliaciją, nes vartotojų pozicijos gana silpnos. Nors optimizmo daugėja, jis yra pilkos spalvos“, – teigė R.Rojaka.
Balandį iš minusinės į teigiamą persilaužusi metinė infliacija didėja ketvirtą mėnesį iš eilės – liepos mėnesį ji buvo beveik dvigubai didesnė nei birželio mėnesį ir siekė 1,9 procento.
„Nors mėnesinė infliacija lygi nuliui, metinis infliacijos rodiklis po truputį didėja, tad ryškėja metinės augimo tendencijos“, – teigė J.Rojaka.
Pasak J.Rojakos, prognozuojama, kad dėl kaitros ir audrų Lietuvoje ir importo partnerėse stipriai sumažės derlius, o tai pasaulyje gali sukelti maisto kainų infliaciją.
„Pasaulyje maisto infliacija gali pajudėti į priekį ir gali turėti žymios įtakos visai ekonomikai. Maisto kainų infliacija Lietuvai yra svarbi, nes išlaidos maistui sudaro didelę dalį Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidų“, – perspėjo analitikė.
Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje liepos mėnesį, palyginti su birželiu, antrą mėnesį iš eilės užfiksuota nulinė infliacija.
Metinė infliacija liepą (liepą, palyginti su liepos mėnesiu pernai) siekė 1,9 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1 procentą.
