Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Jeremy Shapiro: Europos Sąjungos būklė – kas atsitiko geopolitikai?

Praėjusiais metais Ursula von der Leyen pažadėjo europiečiams geopolitinę Europos Komisiją, kurios balsas pasaulyje būtų stipresnis ir vieningesnis, kuri galėtų apsaugoti Europos strateginį suverenumą. Tai buvo laiku išsakyta idėja. Beveik po metų, siaučiant pasaulinei pandemijai, Europos piliečiai priversti mokėti geopolitinės Europos neegzistavimo kainą.
Jeremy Shapiro
Jeremy Shapiro / ECFR nuotr.

Pandemijos, klimato kaitos ir pasaulinio nuosmukio laikotarpiu didžiosios valstybės paverčia ryšius tarp šalių ginklais, kuriais šalys baudžia viena kitą.

Kinija grasino nesuteikti medicininių atsargų Europos šalims, kurios nepalaiko jos politiškai. JAV grasina ekonominėms sankcijoms, kuriomis siekiama nustatyti Europos politiką Irano atžvilgiu.

Turkija grasina siųsti pabėgėlius į Europą, jei ES jai nemokės ar nerems jos Libijos klausimu. Ir Rusija kišasi į mūsų rinkimus ir politizuoja savo dujų atsargas.

U.von der Leyen beveik 90 minučių trukmės kalboje trimis kalbomis nebuvo paminėta geopolitinės Komisijos sąvoka.

Europos tarptautinių santykių tarybos (ECFR) užsakyta apklausa rodo, kad dėl šių pokyčių dauguma Senojo žemyno gyventojų suprato, kad norint išsaugoti nacionalinį suverenumą vis pavojingesniame pasaulyje būtina veikti kartu.

63 proc. europiečių norėtų, kad dėl COVID-19 Europoje būtų glaudžiau bendradarbiaujama. Net ir mažiau palankiai Europos atžvilgiu nusiteikusiose valstybėse narėse, įskaitant Prancūziją (52 proc.), Švediją (51 proc.) ir Daniją (53 proc.), tokios nuomonės laikėsi daugiau nei pusė respondentų.

Nepaisant šio aiškaus piliečių reikalavimo, U.von der Leyen beveik 90 minučių trukmės kalboje trimis kalbomis nebuvo paminėta geopolitinės Komisijos sąvoka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Ji pristatė problemų sąrašą, tačiau nepaminėjo, kad Europai reikia persvarstyti bendrą požiūrį į geopolitiką.

Kas atsitiko? Kodėl buvo taip sunku sukurti „geopolitinę Komisiją", kurią U.von der Leyen pažadėjo pernai? Europos ekonomikos atgaivinimo planas turėtų padėti Europai atsistatyti, tapti suverenesnei ir ekologiškesnei. Bet norint tai pasiekti, U.von der Leyen reikės atsižvelgti į dvi esmines problemas.

Pirmoji – tai ES valstybės narės. Visos valstybės narės sako, kad nori labiau geopolitinės Europos, tačiau dauguma jų patikslina, kad nori, jog ES rimčiau žvelgtų į būtent jų geopolitines problemas.

Rytuose esančių valstybių atveju tai reiškia į Rusiją sutelktą dėmesį; pietinių valstybių atveju tai reiškia, kad dėmesys atkreipiamas į problemas Viduržemio jūros regione; kitoms šalims rūpi Balkanų šalys ar Turkija; didžiajai Šiaurės Europos daliai tai reiškia apsaugoti ES nuo Kinijos prekybos daromos žalos.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Xi Jinpingas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Xi Jinpingas

Žinoma, Komisijos pirmininkas nekontroliuoja valstybių narių, ypač nacionalinio saugumo klausimais.

Tačiau tam, kad ES imtųsi geopolitiškai svarbesnių veiksmų esant tokiam susiskaldymui, jai reikia mechanizmo, pagal kurį tokie klausimai būtų skirstomi pagal pirmenybę.

Pagal kurį būtų užtikrinamas valstybių narių solidarumas klausimais, kurie joms nerūpi, ir pagal kurį būtų sprendžiami ginčai, kai valstybės narės nesutaria.

Geopolitinis požiūris reiškia visų turimų valdymo priemonių naudojimą geopolitiniams tikslams pasiekti.

Pripažįstant šią problemą, U.von der Leyen kalboje siūloma įvesti kvalifikuotos daugumos balsavimą užsienio politikos klausimais, bent jau žmogaus teisių ir sankcijų klausimais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Tai svarbus žingsnis, tačiau juo pasiekiama tik tai, kad ignoruojamos užsispyrusios valstybės. Geresnis būdas nepaisyti valstybių narių nuomonių joms rūpimais klausimais yra suteikti visoms ES valstybėms narėms jausmą, kad Europa yra pirmoji gynybos linija šiose srityse ir kad jos praras kažką svarbaus, jei susilpnins ES kitose srityse, kurios joms mažiau rūpi.

Antroji problema – tai ES biurokratinis aparatas Briuselyje, kurį U.von der Leyen nominaliai kontroliuoja. Geopolitinis požiūris reiškia visų turimų valdymo priemonių naudojimą geopolitiniams tikslams pasiekti.

Taigi JAV gali pasinaudoti savo gynybos santykiais su europiečiais ir reikalauti prekybos lengvatų, o Kinija naudojasi savo dominuojančia padėtimi medicininių atsargų srityje, kad nubaustų olandus už jų politiką Taivano atžvilgiu.

Tačiau ES buvo sukurta siekiant išvengti būtent tokių kryžminių reiškinių ir nėra veikiančio proceso tai pasiekti. Mintis apie tai, kad, pavyzdžiui, ES ir trečiosios šalies prekybos susitarimui būtų taikomos lengvatos siekiant geopolitinių nuolaidų, nesuvokiama tiems, kurie yra vertinami pagal prekybos sutarčių kokybę.

Nenuostabu, kad šiai vidaus problemai U.von der Leyen kalboje buvo skirta mažai dėmesio, tačiau ši problema yra labai svarbi kuriant geopolitinę Europą.

Visi Briuselyje pripažįsta, kad geopolitinis požiūris reikalauja daugiau koordinavimo visais klausimais, tačiau visi yra įsitikinę, kad koordinuoti turi būtent viena ar kita organizacija.

Logiška, kad Europos išorės veiksmų tarnyba, vadovaujama Josepo Borrellio, yra akivaizdžiausia kandidatė. Praleista galimybė nesuteikti jai daugiau galių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Ekonomikos gaivinimo planas leidžia ES investuoti į suverenesnės Europos kūrimą piliečiams rūpimais klausimais. Užuot leidusi tiek daug pinigų išleisti nepastebimai per struktūrinius ir sanglaudos fondus, ES turėtų aiškiai nusistatyti tikslą investuoti į suverenios Europos infrastruktūrą.

ECFR apklausa parodė, kad pandemijos metu išaugo parama veiksmams klimato kaitos srityje.

Tai galėtų būti bendros medicininės įrangos atsargos, skirtos būsimoms pandemijoms įveikti, tinkamai prižiūrimos duomenų bazės, skirtos dirbtiniam intelektui mokyti, investicijos į infrastruktūrą, skirtą energetinei nepriklausomybei ir perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio skatinti, ir bendri gynybos projektai bei investicijos.

Tokios idėjos jau sulaukia didelės paramos. ECFR apklausa parodė, kad pandemijos metu išaugo parama veiksmams klimato kaitos srityje.

60 proc. Ispanijos rinkėjų teigė, kad per koronaviruso krizę jų parama klimato įsipareigojimų įgyvendinimui padidėjo. U.von der Leyen pristatė kai kurias iš šių idėjų savo kalboje, tačiau nesutelkus dėmesio į šių iniciatyvų geopolitinius aspektus, tikėtina, kad jas įgyvendinti trukdys valstybių narių ir Briuselio institucijų konkurencija.

U.von der Leyen kadencija tik neseniai prasidėjo. ES tikrai nebūtų tapusi geopolitine veikėja per vienerius ar net penkerius metus.

Tačiau, kaip pažymėjo U.von der Leyen, pasaulis nelaukia, kol ES nuspręs – Europos strateginis suverenumas kasdien nyksta.

Jau galima nustatyti institucinį sėkmės pagrindą. ES turi visas būtinas priemones, kad tai įvyktų. Kad išnaudotų šį potencialą, U.von de Leyen turi atsižvelgti į tai, kad valstybėse narėse ir Briuselyje yra galingų interesų, kurie geopolitikos idėją supranta kitaip nei ji.

***

Jeremy Shapiro yra Europos tarptautinių santykių tarybos mokslinių tyrimų direktorius. Anksčiau jis dirbo valstybės sekretoriaus pavaduotojo Europos ir Eurazijos klausimais specialiuoju patarėju JAV Valstybės departamente.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais