Toksiškos starto sąlygos
Tarybinė santvarka, kurią pažįsta Lietuva, padarė milžinišką žalą socialdemokratijos reputacijai. „Geriau lavonas nei raudonas“ buvo daug didesnis iššūkis, negu pastangos, skirtos jį neutralizuoti. Žinoma, konkurentai nesnaudė ir pasistengė padaryti viską, kad socialdemokratinės idėjos būtų tapatinamos su komunizmu ir tuo pagrindu lengvai nurašomos.
Kadangi mūsų protai yra linkę ieškoti sąsajų ir sutapimų, stigmatizavimas yra efektyvus įrankis. Jeigu sistemingai kartojami negatyvūs štampai tampa populiariosios kultūros dalimi, jie ilgam išlieka tautos atmintyje. Norint tokius štampus nukenksminti, prireikia kompleksinių ir ilgalaikių pastangų.
Tačiau socialdemokratai nepasiūlė sprendimų, kurie keistų suvokimą.
Tačiau socialdemokratai nepasiūlė sprendimų, kurie keistų suvokimą. Per visą dominavimo laikotarpį kairieji taip ir neatpažino, kad visuomenei būtina kampanija, atskleidžianti tikrąjį socialdemokratinės idėjos potencialą.
Socialdemokratams tylint, istoriją apie juos pradėjo pasakoti kas tik netingi – versijas, nebūtinai turinčias daug bendro su realybe, bet būtinai su minuso ženklu. Paleidę iš savo rankų naratyvą, socialdemokratai šiandien raško karčius vaisius, užderėjusius ant svetimų tiesų ir melų.
Forma be turinio
Tiesą pasakius, yra daugiau negu viena organizacija, kuri visuomenei pristato konservatizmą ar liberalizmą. Partijos turi su jomis siejamus „think-tank“, yra aibė edukacinių programų, aktyviai transliuojančių minėtas ideologijas atspindinčias žinias.
Tuo tarpu LSDP į darbą su plačiąja visuomene žiūrėjo atsainiai.
Tuo tarpu LSDP į darbą su plačiąja visuomene žiūrėjo atsainiai. Net ir turėdama galimybę, partija nesuteikė svaraus palaikymo organizacijoms, judėjimams ir iniciatyvoms iš kairės. Jeigu tuo metu atrodė, kad taip yra gudriai nuslopinami potencialūs konkurentai, tai iš tikrųjų buvo pakertamas intelektinis potencialas. Ar tik ne dėl jo trūkumo dabar partija giriasi kiekybe, bet ne kokybe? Kas gali žinoti, gal laiku sustiprinus akademines iniciatyvas 2008 metų krizės išvakarėse premjeras Gediminas Kirkilas būtų galėjęs pasiremti ne nuoširdžiais pritarėjais, bet kokybiškais patarėjais?
Ir nors trūko daugelio dalykų, šiandienos situacijai didžiausią poveikį turi tai, kad nebuvo sistemingų pastangų formuoti LSDP, kaip organizacijos, raidą. Laiko klausimas, kada nevaldomi procesai pradės trūkinėti ir organizacija nebeatlaikys vidinių konfliktų bei išorės spaudimo.
Skendimas pasroviui
O laikas nelaukia. Technologinių ir procesinių pokyčių akivaizdoje galimybės ir konfliktai – dvi tos pačios monetos pusės. Tos organizacijos, kurios ne tik nori išlikti, bet ir turi ambicingesnių tikslų, nepasitenkina tik reagavimu į pokyčius. Sėkmingų organizacijų receptas yra jei ne pačioms inicijuoti pokyčius, tai bent jau eiti koja kojon su jais.
Nelaukia ne tik laikas – konkurentai irgi.
Nelaukia ne tik laikas – konkurentai irgi. Paskutiniuose Seimo rinkimuose LSDP konkurentai ramiu veidu į savo profilį įsitraukė temas, kurios anksčiau buvo suprantamos kaip socialdemokratų temos. Dar daugiau: akivaizdžiai konservatyvių pažiūrų prezidentas Gitanas Nausėda tiesiog pasiėmė vieną esminių socialdemokratijos idėjų – Gerovės valstybę – ir visa to akivaizdoje LSDP negalėjo padaryti nieko daugiau, kaip tik stebėti savo nykstantį aktualumą.
Aktualumo paieškos...
Aktualumo paieškos suintensyvėjo po to, kai nuo LSDP atskilo „pragmatiškoji“ partiečių dalis. Nebebuvo galimybių ignoruoti auditorijų tyrimus, rodančius, kad dėl įvairių priežasčių rinkėjai gręžiasi nuo LSDP, partijai gresia virsti regionų partija, o senstančio elektorato atsinaujinimo perspektyvos – labai miglotos.
Taip 2018 m. rudenį buvo sukurta LSDP „Viziją 2024” – dokumentas, kuris apėmė esmines visuomenės sritis, diagnozavo problemas ir pasiūlė socialdemokratinius sprendimus.
Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad „Vizija 2024” neatsako į esminius klausimas. Taip ir netapo aišku, kas yra LSDP auditorija sparčiai kintančioje socialinėje ir ekonominėje tikrovėje. Pasirodė, kad socialdemokratų atsakymai į ekonomines, socialines, kultūrines, ekologines ir kitas problemas persidengia su konkurentų siūlymais. Dar daugiau: dažnoje pozicijoje LSDP ne tik kad neturėjo konkurencinio pranašumo, bet kai kuriais atvejais ir nusileido kitoms politinėms jėgoms, taip ir nepasiūliusi unikalios, socialdemokratiškos ateities perspektyvos.
Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad „Vizija 2024” neatsako į esminius klausimas.
Galbūt todėl „Vizija 2024” nepavirto į veiksmų planą, o jos panaudojimas per Savivaldos ir Seimo rinkimus buvo menkas. Susidaro įspūdis, kad šiandien „Vizija 2024” yra niekam nebereikalingas dokumentas ir iliustracija, kaip brangiai kainuoja iššvaistyti organizacijų lūžio momentai.
...ir aktualumo praradimas
Po 2020 metų rudenį vykusių Seimo rinkimų neliko nieko kita kaip pripažinti, kad socialdemokratai neturi nei autentiško požiūrio, nei originalių sprendimų. Tapo akivaizdu, kad LSDP į priekį veda ne strateginis siekis formuoti valstybės ir visuomenės raidą, bet tik spontaniški refleksai užimti eterį.
Tuo tarpu kitos partijos mielai dalinosi LSDP elektoratą ir socialdemokratams būdingas temas. Liberalios partijos prisiskyrė žmogaus teisių temas, joms atiteko ir aplinkosauga – taip, tiems, kurie pasisako už ženklų valstybės vaidmens (įskaitant ir reguliavimą) mažinimą visuomenės gyvenime. Ekonomiką pasidalino konservatoriai ir liberalai – vieni žada verslo efektyvumo šuolį, o kiti kaip pagrindinių ekonominių interesų subjektą mato ne visuomenę, bet valstybę.
Socialdemokratinės idėjos pralaimėjo konkurencinę kovą net sveikatos apsaugos temoje.
Socialdemokratinės idėjos pralaimėjo konkurencinę kovą net sveikatos apsaugos temoje, kai anksčiau buvo universalus pritarimas, kad sveikatos apsaugos sistemos organizavimas yra valstybės atsakomybė. Beje, čia jau įvyko pokyčių: naujoji Vyriausybė kalba, kad nėra atskirų „privačios“ ar „valstybės“ sveikatos apsaugos – yra nacionalinė sveikatos paslaugų sistema.
Sprendimai pesimistų ir optimistų akimis
Rengiant šią dalį kolegų nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Komunikacijos akademikai, praktikuojantys specialistai ir politologai išsakė pagrįstas abejones dėl LSDP likimo.
Yra manančių, kad LSDP nebeturi perspektyvos: viską, ką dabar siūlo socialdemokratai, galima rasti kitose partijose – ir dar nėra tokių įsisenėjusių įtarimų, stigmų ar nusivylimų, kokie slegia LSDP. Jų vertinimu, LSDP drasko kartų ir požiūrių konfliktas, matomas ne tik vadovybėje (socialdemokratai-senjorai prieš jaunimą), bet ir partijos viduje (norintys daugiau įsipareigojimų iš valstybės prieš norinčius dalyvauti visuomenės kūrime).
Skeptikai šį konfliktą vadina fundamentaliu ir tikina, kad abi dalys turėtų pasukti skirtingais keliais: „tarybiniai“, išlaikymo prašantys turėtų likti kaip LSDP, o Europietiškos socialdemokratijos šalininkai, tikrieji kairieji, turėtų jungtis į naują darinį. Jeigu ir įmanoma reanimuoti socialdemokratiją, sako jie, tuomet tai turi padaryti naujas juridinis darinys su šiuos laikus atspindinčia ir į ateitį orientuota konstitucija.
Optimistai atkreipia dėmesį į tai, kad didesnių už organizaciją personų, nesugebančių mokytis ir keistis, yra ne tik LSDP.
Dalis kalbintų ekspertų socialdemokratų partijos perspektyvas vertino optimistiškiau. Jie viliasi, kad organizacija „persirgs“: palaipsniui įvyks kartų kaita, o dėl prieigos prie pasaulinių informacijos telkinių jauni žmonės neapsiribos socialdemokratijos supratimu pagal lietuvišką LSDP atvaizdą. Optimistai atkreipia dėmesį į tai, kad didesnių už organizaciją personų, nesugebančių mokytis ir keistis, yra ne tik LSDP. Tokių egoistų randama visose organizacijose, tik mažesnis jų tankis ir geresnis jų neutralizavimo įgūdžiai.
Kalbantis su optimistiškai nusiteikusiais ekspertais buvo įgarsinti 5 esminiai žingsniai, kurie leistų išsaugoti LSDP.
Pirmiausia tektų sau ir kitiems apibrėžti, kas yra socialdemokratija. Laisvė, lygybė ir brolybė nėra ir niekada nebuvo pakankamas atsakymas – tai skambus ir veiksmingas lozungas su sąlyga, kad jis yra paremtas aiškiomis, suprantamomis tiesomis ir idėjomis.
Antra, aksiomos turi būti paremtos ne tikėjimu, bet žinojimu. Yra atlikta ir nuolat daroma aibė tyrimų, parodančių, kokie žmonių veikimo modeliai yra prasmingiausi ir efektyviausi – ar nustebtumėte sužinoję, kad jie yra daug labiau apie komandiškumą ir naudos paskirstymą negu apie individualizmą ir naudos izoliavimą?
Turi būti ne numanomas, bet aiškus atsakymas į klausimą „Kas yra socialdemokratai?“.
Trečia, aiškumas vertybiniame lygmenyje. Turi būti ne numanomas, bet aiškus atsakymas į klausimą „Kas yra socialdemokratai?“. Ar LSDP vienija tuos, kurie sutinka brangiau mokėti už energiją ar susiveržti diržus dėl ekonominės blokados jeigu tai reiškia, kad yra skriaudžiamųjų pusėje? O gal socialdemokratai orientuoti į tautos išlikimą ir gerovę net ir kitų sąskaita? Socialdemokratai turi duoti atsakymus ne tik dėl diskriminacijos, lyčių lygybės, bet ir teisės į sveiką aplinką, teisės į gyvybę ir eutanaziją.
Ketvirta, LSDP turi pasiūlyti ilgalaikę valstybės raidos viziją. Jau daug kartų buvo įrodyta, kad naujam dariniui iškilti ir išnykti užtenka vieno rinkimų ciklo, bet juo aiškesnė kelrodė žvaigždė, tuo organizacija gyvuoja ilgiau.
Penkta, LSDP turi perkelti dėmesį ir investicijas nuo politinės reklamos į politinę komunikaciją ir organizacijos vystymą. O tai reiškia nepatogius struktūrinius pakeitimus, skausmingus susivokimus dėl tikslinių auditorijų ir naują kontraktą su visuomene.
Situacija, kai reikia sėkmės
Tačiau net ir optimistai tapo daug kuklesni, kada jų pasiteiravome apie kompetencijas: ar LSDP, kaip organizacija, turi reikalingų resursų būtiniems pokyčiams. Partijai artimi žmonės ir jos nariai į šį klausimą atsakinėjo žodžiais „labiau ne negu taip“ ir patys atkreipė dėmesį, kad organizacijos struktūroje esantys žmonės prioritetą turėtų teikti ne savo politinėms ambicijoms, bet jiems priklausančioms vadybinėms funkcijoms.
Ar tai gali būti naujas atskaitos taškas socialdemokratams?
Balandžio pabaigoje vyks partijos pirmininko rinkimai. Yra viltis, kad juose dalyvausiantys kandidatai pristatys LSDP, kaip organizacijos, ir socialdemokratijos, kaip idėjos, raidos gaires. Ar tai gali būti naujas atskaitos taškas socialdemokratams? Tikrai gali, bet lygiai taip pat galima dar labiau pagilinti krizę jeigu dėmesį pavyktų nukreipti kažkur kitur.
Ir ne viskas yra pačių socialdemokratų rankose. Kadangi LSDP nėra vakuume, ji turi įvertinti, kad laiką, kurį organizacija praranda, konkurentai išnaudoja savo naudai. Laukia nelengva išlikimo kova ir egzistencinis organizacijos egzaminas – belieka palinkėti, kad, nepriklausomai nuo baigties, socialdemokratai šiame procese dalyvautų oriai ir nuoširdžiai tam, jog vėliau nebūtų gėda patiems dėl savęs.
Julius Naščenkovas yra VšĮ „Politinės komunikacijos instituto“ vadovas.
