Turbūt niekas nesiginčys, kad mokesčių administravimas Lietuvoje – sudėtingas ir brangus. Lietuvoje yra 24 mokesčiai. Teisingas jų apskaičiavimas nurodomas ir įstatymuose, ir poįstatyminiuose aktuose, ir įspūdingos apimties VMI įstatymų komentaruose.
Pavyzdžiui, PVM įstatymo komentarą sudaro daugiau nei 1 300 puslapių. Įstatymai yra nuolat keičiami – vien pernai GPM, PVM, pelno mokesčio, akcizų ir „Sodros” įmokų įstatymai buvo pakeisti 22 kartus.
Sistemą dar labiau komplikuoja tai, kad mokesčių mokėtojai privalo užpildyti ir VMI pateikti net 86 skirtingas mokesčių ataskaitas, deklaracijas ar kitus informacinius įpareigojimus.Tiesa, iš viso tokių dokumentų gali būti daugiau nei 100, nes privaloma duomenis teikti dar ir„Sodrai”.
Akivaizdu, kad tokia sistema nėra išmani, ji eikvoja daug laiko ir pinigų ir jai būtini pokyčiai. Tik ar VMI paruoštas planas – tai, ko reikia pirmiausia?
VMI plane „Išmanioji mokesčių administravimo sistema i.MAS” numatyta, kad įmonės turėtų įsidiegti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus su interneto prieiga, pateikti ir išrašyti elektronines PVM sąskaitas faktūras, naudotis elektroniniais važtaraščiais, pateikti duomenis „standartine apskaitos duomenų rinkmena” ir kt.
Numatyta, kad į kasos aparatus turės būti integruojamos išmaniosios kortelės, kad visų kvitų duomenys būtų siunčiami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tiesa, Vyriausybė dar nepatvirtino šio projekto.
Kokios rizikos, į komplikuotą mokesčių administravimo kokteilį įmaišius dar ir sudėtingas IT sistemas?
Pirmiausia projekto įgyvendinimas ilgai truks, brangiai kainuos, o jį įgyvendinus gali būti įvairių sutrikimų. Patį sistemos sukūrimą siekiama finansuoti ES lėšomis, tačiau valstybės biudžeto (t.y. Lietuvos mokesčių mokėtojų) lėšų reikės projektui kofinansuoti.
Lietuvoje trūksta gerųjų patirčių diegiant IT sistemas viešajame sektoriuje, projektai dažnai brangiai kainuoja, yra lėtai įgyvendinami, o pradėjus jiems veikti susiduriama su trikdžiais. Net ir dabartinė elektroninė mokesčių deklaravimo sistema nėra tobula, mokesčių mokėtojai neretai susiduria su įvairiais sutrikimais, o juk naujas projektas būtų gerokai platesnio masto.
Lietuvoje trūksta gerųjų patirčių diegiant IT sistemas viešajame sektoriuje, projektai dažnai brangiai kainuoja, yra lėtai įgyvendinami, o pradėjus jiems veikti susiduriama su trikdžiais.
Antra, mokesčių administravimas taps dar brangesnis. VMI numato, kad naujoji sistema sumažintų administracinę naštą, nes būtų atsisakyta popierinių dokumentų ir popierinių kasos aparatų žurnalų pildymo. Būtent dėl šių žurnalų atsisakymo žadama, kad bus sutaupyta 90–101 mln. eurų. Tačiau šie žurnalai yra reikalingi ir pačioms įmonėms, nes jais kasininkės atsiskaito už savo darbą. Tad net ir įdiegus išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, kasos aparatų žurnalų nebūtų atsisakyta, o žadamas lėšų sutaupymas neatsirastų.
Užtat neabejotinai bus išlaidų, susijusių su išmaniosios mokesčių administravimo sistemos diegimu. Įmonėms teks adaptuotis prie VMI duomenų pateikimo standarto – teks samdyti IT specialistus, kad duomenys būtų koduojami kitu, VMI nurodytu formatu. Kainuos įmonių naudojamų IT sistemų tobulinimas, atnaujinimas ir pritaikymas prie naujų reikalavimų.
Įmonėms kainuos ir interneto prieiga, kuri taps būtina – be interneto nebus įmanoma persiųsti duomenis VMI.
Neišvengiamai kainuos ir elektroninių kasos aparatų įsigijimas – dabar ne visos įmonės ar individualią veiklą vykdantys gyventojai tokius turi.
Prisitaikymo kaštai sunkiausiai užgultų smulkųjį ir vidutinį verslą. Sunku įsivaizduoti, kaip visus šiuos reikalavimus įgyvendins mažos parduotuvėlės ar kitos nedidelės įmonės kaimuose ir miesteliuose. Nors Vyriausybė deklaruoja siekį tokiam verslui padėti, jau greitai ant jo pečių gali būti užkrautos naujos, brangiai kainuosiančios prievolės.
Prisitaikymo kaštai sunkiausiai užgultų smulkųjį ir vidutinį verslą. Sunku įsivaizduoti, kaip visus šiuos reikalavimus įgyvendins mažos parduotuvėlės ar kitos nedidelės įmonės kaimuose ir miesteliuose.
Trečia, užuot sumažėjęs, VMI finansavimas ir darbuotojų skaičius dar labiau išsipūs. Prireiktų didesnio skaičiaus darbuotojų gerokai didesniam gaunamos informacijos kiekiui apdoroti.Be to, projekto rengėjai siekia VMI suteikti naujas funkcijas. Pavyzdžiui, numatyta „sukurti ir įdiegti veiksmingą nuolatinės horizontaliosios mokesčių mokėtojų kontrolės sistemą, leidžiančią stebėti kasdienes mokesčių mokėtojų ūkines operacijas”.
Taip pat ketinama „panaudoti surinktą, apjungtą ir apdorotą konteksto, ūkinių operacijų ir istorinę mokesčių mokėtojo informaciją elgsenos analizei, ateities veiksmų prognozei bei kontrolės veiksmų poveikio vertinimui”.
Kol kas projekto derinimas vyko tik su verslo atstovais ir politikais. Į derinimo procesą reikėtų kuo skubiau įtraukti visuomenę, kuri turėtų atsakyti į klausimą, ar sutinka valdžiai priskirti svarstomas naujas funkcijas – stebėti ir tirti vartotojų ir įmonių elgseną bei ją prognozuoti. Lietuvos gyventojams turi būti suteiktas žodis, ar mes sutinkame, kad valdžia tirtų mūsų pirkimo įpročius, o mes šiuos tyrinėjimus dar ir apmokėtume iš savo kišenės. Juk įteisinus šias funkcijas, VMI finansavimas, kuris pernai siekė 53 mln. eurų, būtų dar labiau padidintas.
Kokių pasekmių galima laukti?
Apibendrinant, užuot leidęs sutaupyti lėšas, naujas projektas brangiai kainuos ir mums visiems – mokesčių mokėtojams, ir biudžetui, į kurį pinigus mes sumokame.
Užuot rečiau keitus mokesčių įstatymus, sumažinus deklaracijų ir kitų formų skaičių bei kitaip supaprastinus mokesčių sistemą, ko taip laukia mokesčių mokėtojai, ketinama elektronizuoti dabar taikomus procesus. Užuot atsisakius dažno deklaracijų ir ataskaitų pildymo, VMI stebės kasdienes mokesčių mokėtojų operacijas. Visa tai padarys sudėtingą sistemą dar sudėtingesne.
Užuot atsisakius dažno deklaracijų ir ataskaitų pildymo, VMI stebės kasdienes mokesčių mokėtojų operacijas. Visa tai padarys sudėtingą sistemą dar sudėtingesne.
Tikimasi, kad nuolatinis mokesčių mokėtojų stebėjimas sumažins šešėlį. Tačiau net ir išmanioji sistema neužtikrins, kad visos operacijos bus fiksuojamos kasos aparatu, kad išnyks kontrabanda ir vokeliai. Juk šešėlis ir yra operacijų nefiksavimas, tad pažeidėjai galės ir toliau nefiksuoti operacijų, tik dabar jau elektroniniu būdu. Kol mokesčiai išlieka dideli, tol žmonės iš valdžios gauna tiesioginį paskatinimą vengti mokesčių.
Tai nereiškia, kad mokesčių administravimo sistemos nereikia keisti.
Apie būdus kaip supaprastinti mokesčių administravimą, sutaupant mokesčių mokėtojų laiką ir lėšas, skaitykite antroje šio teksto dalyje.
K.Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.