Gatvės tuomet prisipildo vėliavėlėmis išpuoštų automobilių, barai vėl tampa beveik pilni tautinėmis spalvomis išsipuošusių sirgalių. Pergalių troškimas išties vienija: krepšinio atributikos pardavėjai ir barų savininkai puikiai žino, kad kuo ilgiau viename ar kitame čempionate žais nacionalinė rinktinė ar kuo ilgiau lietuviška komanda išsilaikys kuriame nors turnyre, tuo sirgaliai taps labiau atsipalaidavę ir plačiau atvers savo pinigines.
Neverta nė abejoti – sirgalių piniginių jėga yra didelė. Šį balandį „Spinter“ atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti įvairių sporto šakų populiarumą tarp šalies gyventojų. Rezultatai tikriausiai nedaug ką nustebino: daugiau nei pusė (53 proc.) lietuvių nuo 18 iki 75 metų tvirtai teigė, nesuklysime panaudodami šį žodį, išpažįstantys krepšinį. Tarp apklaustų vyrų krepšinį, kaip sporto šaką, kuria jis, kaip žiūrovas, domisi labiausiai, įvardijo net daugiau nei 60 proc. vyrų.
Taigi, įvertinant dabartinį Statistikos departamento skelbiamą gyventojų skaičių, pasaulio krepšinio čempionato sulaukusią Lietuvos krepšinio sirgalių armiją (nepamirškime, kad skaičiuojame tik pilnamečius ir ne vyresnius nei 75 m.) sudaro daugiau nei 1,3 mln. žmonių (700 tūkst. vyrų ir 600 tūkst. moterų)! Ką tokia gerai sutelkta armija galėtų nuveikti Tėvynės labui, sunku ir įsivaizduoti. Geriau pažiūrėkim, kiek tokia armija galėtų išleisti dėl savo pomėgio.Neverta nė abejoti – sirgalių piniginių jėga yra didelė.
Jau minėtas tyrimas atskleidė, kad dauguma gyventojų sportui išleidžia iki 100 Lt per mėnesį. Prisipažinkime sau: kiek iš šių esą sportui skirtų pinigų iš tikrųjų atitenka gėrimams ir užkandžiams? „Swedbank“ Asmeninių finansų institutui apklausus 270 žmonių iš visos Lietuvos, paaiškėjo, kad beveik 80 proc. apklaustųjų vienų varžybų stebėjimas atsieina iki 30 Lt, 14 proc. apklaustųjų išleidžia 31–50 Lt, beveik 3 proc. – 51–100 Lt. Žinoma, negalime pretenduoti į reprezentatyvią apklausą, bet tai įdomu: daugumai šių žmonių išlaidos per krepšinio varžybas reiškia ne ką kita, kaip išlaidas užkandžiams ir gėrimams.
Tik keli užsiminė apie bilietus į varžybas, dar vienas kitas – apie televizoriaus sunaudotą elektros energiją ar po palaikomai komandai nenusisekusių varžybų nežinia kaip sudužusį nuotolinio valdymo pultelį ar kitą daiktą... Tiesa, keli apklaustieji tarsi pataria: rungtynių stebėjimas, ypač per televizorių, gali nereikalauti ir jokių papildomų išlaidų. Bilietų į varžybas pardavėjų ir barų savininkų džiaugsmui, tokių patarėjų ir jiems pritariančių sirgalių nėra labai daug.
Už ką sergame?
Ne vienas sirgalius tiki, kad būtent jo nuoširdaus palaikymo tetrūksta, kad pergalės pasipiltų kaip iš gausybės rago. Žinoma, tą nuoširdumą kiekvienas įsivaizduojame savaip. Vienam tai – nesuskaičiuojamas kiekis bokalų ir keptos duonos per vienas rungtynes, kitam – kelionė paskui savo komandą nors ir į pasaulio kraštą. Daugelio pastarųjų nesustabdė ir iš pirmo žvilgsnio stulbinančiai didelės, gerokai daugiau nei 6 tūkst. Lt siekusios, kelionių agentūrų siūlytų kelionių į čempionatą Turkijoje kainos. Jie žinojo: tereikia noro ir išvykti galima kone dvigubai pigiau.
Tas pats ir su varžybų stebėjimu: internetu, per televiziją ar pan. Tereikia tik nuspręsti, už ką sergame: savą komandą, kurią palaikyti nieko nekainuoja, ar gerai kainuojantį gerą laiko leidimą triukšmingų „sirgalių“ būryje?
Daugiau naujienų apie finansus rasite www.manofinansai.lt
