Žinoma, kai kuriuos apibendrinimus daryti dar anksti, o ir didelės įtakos ekonomikai netgi šios vasaros ilgalaikiai karščiai nepadarys. Viena iš „tropinio klimato“ pasekmių yra padidėjęs žmonių noras ištrūkti iš miesto į gamtą. Ekonominis rezultatas – degalų pardavėjai jau teigia fiksuojantys dyzelinių degalų pardavimo pagyvėjimą. Didėja ledų ir gaiviųjų gėrimų pardavimo apimtys ir gamyba – pavyzdžiui, vien šių metų birželį valgomųjų ledų pagaminta 39 proc. daugiau nei 2009 m. birželį.
Kyla kondicionierių ir ventiliatorių paklausa. Kai kurių sezoninių prekių prekyba smarkiai suaktyvėjo ir neša pajamas jų tiekėjams. Kita vertus, verslininkams karšti orai užduoda naujų rūpesčių. Didėja energijos sąnaudos maisto produktų šaldymui, atsiranda įrenginių gedimų, kurių vėsesniu oru nebūtų, galiausiai nuo karščio išleipę darbuotojai dirba ne taip našiai, yra linkę dažniau privelti žmogiškųjų klaidų ir sukelti papildomų sąnaudų riziką. Negana to, dėl ekstremalių šiųmetės vasaros oro sąlygų brangsta žemės ūkio produktai.
Užsienio įtaka
Vis dėlto svarbiausios karščių pasekmės ekonomikai atkeliaus iš užsienio. Dėl rekordinės sausros Rusijoje baiminamasi, jog jos (ketvirtos pagal svarbą pasaulyje kviečių tiekėjos) kviečių derlius smuks penktadaliu, ir tai jau apie 70 proc. padidino pasaulines kviečių kainas. Tai džiugina javų augintojus, tačiau anaiptol negerina nuotaikos pirkėjams, kuriems rudenį teks pakloti daugiau pinigų už duonos ir miltų gaminius.
Dėl tos pačios priežasties pasaulinėje rinkoje brangsta kukurūzai, sojos pupelės, gali padidėti ir cukraus kainos. Iš kaimyninės šalies bėdų tikimasi sulaukti ir šiek tiek naudos. Gaisrų nuniokotų vietovių atstatymui gali prireikti ir lietuviškų prekių, o karščio ir smogo kamuojamų Rusijos miestų gyventojus atsipūsti vilioja lietuviški kurortai.
Taigi karščiai suteikia kai kuriems verslams galimybes uždirbti, tačiau kelia ir didesnių kainų – ypač maisto produktų srityje – riziką.