Tai, kas vienam atrodo genialu, kitam gali likti nepastebėta. Jūs galite išgirsti didžiais pavadinant garsius menininkus, tačiau niekas nekalba apie „didžiąją Vokietijos kultūrą“ ar „didžiąją Britanijos kultūrą“, nors šios šalys davė pasauliui ne mažiau žymių kūrėjų. Tai iškelia klausimą: kaip ir kodėl tokie terminai atsiranda?
-
Kęstutis Gečas. Vienas sprendimas – ir daugiabučių gyventojų sutikimai renovacijai nebėra problema
-
Kęstutis Gečas. Kaip padidinti Lietuvos saugumą? Šachmatai vs. pokeris ir kozirių naudojimas
-
Kęstutis Gečas. Apie reputaciją: paskirtis, veikimas, užkrečiamumas. „Nemuno aušros“ istorijos analizė
-
Kęstutis Gečas. Sąmokslo teorijų algoritmai: dėl Jūsų vargų kalti JIE
„Didžioji rusijos kultūra“ yra tipiškas kultūrinio mito pavyzdys, kada rusijos imperijoje ar sovietų sąjungoje gyvenę menininkai ir jų kūriniai pabrėžtinai siejami su rusija (nors nebūtinai jie rusai ir t.t.). Tikslas? Taip buvo formuojamas romantiškas, civilizuotos „rusijos“ įvaizdis.
Kadangi Lietuva jau ne vieną šimtmetį yra šios kaimyninės imperijos minkštosios galios įtakoje, mes nuo vaikystės užaugame indoktrinuojami šito „didžiosios rusijos kultūros“ mito, todėl nenorime ar nematome prasmės pasižvalgyti į kitus menininkus.
Mane visada domino, kodėl vieni meno kūriniai ir menininkai tampa TIE, o kiti lieka meno pasaulio ir istorijos paraštėse.
Bet pakaks apie rusiją. Mane visada domino, kodėl vieni meno kūriniai ir menininkai tampa TIE, o kiti lieka meno pasaulio ir istorijos paraštėse.
Laiko ir dėmesio ribotumas
Įsivaizduokite vidutinį šiuolaikinį žmogų. Paprašykite jo išvardinti žinomiausius klasikus. Jie pasakys Mozartą, Bachą, Beethoveną. Ties 10 pavarde ims ilgiau mąstyti, ties 20 – sustos. Nes nuo čia prasideda žmogaus erudicija,
