Raimonda Mikalčiūtė: Kokios Kalėdų eglės reikia Kaunui: originalios ar natūralios?

Šeštadienį Kaunas įžiebė Kalėdų eglę. Kaip ir kelerius pastaruosius metus, apibūdinant pagrindinę miesto žaliaskarę ant liežuvio galo sukasi vienas vienintelis epitetas – „originali“. Niekas nesiginčys, kad kaunietės menininkės Jolantos Šmidtienės vaizduotės kūrinys – „Debesų eglė“ – yra nepakartojamas ir tikrai gali nustebinti Lietuvą bei pasaulį. Tačiau ar būtent tokios eglės reikia miestui?
Raimonda Mikalčiūtė
Raimonda Mikalčiūtė

Klausimas liktų retorinis, jei ne patys miestiečiai. Vaikštant po Kauno senamiestį prieš įžiebimo renginį teko girdėti ne vieną komentarą apie šių metų eglę. Dauguma – teigiami: eglė žmonėms atrodo įdomi, o tai lyg ir savaime aišku, kad yra gerai. Daliai patinka, kad Kaunas „ir vėl nustebins“, „turi eglę, vertą laimėti įspūdingiausios eglės rinkimus“. Tačiau net ir tarp liaupsių girdėjosi dvejonės ir pasiūlymai: galbūt vertėjo į „debesų“ instaliaciją įkomponuoti ir tikrą medį?

Kauno eglės klausimas įžiebė karštas diskusijas ir tarp interneto komentatorių. Vos spėjus pasirodyti publikacijai apie įžiebtą „debesų eglę“ pasipylė komentarai. Savaime suprantama, rašantieji pasidalino į dvi stovyklas: vieniems eglė patinka, kitiems – ne.

„Tai kitą kartą iš padangų padarykite eglę. Arba per projektorių 3D ar 4D eglę padarykite“, – piktinosi vienas komentatorius. Jam oponuojantis internautas rėžė: „Valstiečiams, gyvenantiems mieste, vis tiek reikia eglės su šakomis ir spygliais. Jų plona kaip nagas fantazija negali įsivaizduoti jokių eglės interpretacijų“.

Stoti į vieną kurią pusę nežadu, nes tai neįmanoma. Paklausta, ar man patinka šių metų Kauno eglė, atsakyčiau klausimu: „O ko jūs norite – kad ji vėl būtų išrinkta įspūdingiausia Lietuvos egle? Ar tikro Kalėdų simbolio?“

O ko jūs norite – kad ji vėl būtų išrinkta įspūdingiausia Lietuvos egle? Ar tikro Kalėdų simbolio?

Tai išsiaiškinti būtina, nes tik taip galima nutarti, kokios eglės reikėtų Kaunui. Viena vertus, dirbtinė eglė atspindi ekologijos gerbėjų nuostatas – kai kuriama dirbtinė eglė, bent vienai gyvai eglei išsaugoma gyvybė. Kita vertus, gyvą žaliaskarę miestui greičiausiai būtų padovanoję geri žmonės, o originalioji „Debesų eglė“ miestui ir miestiečiams kainavo nei daug nei mažai – 100 tūkst. litų.

Bet net ir pinigais pamatuoti dirbtinės ir natūralios eglės „gerumą“ sunku. Akivaizdu, kad Kauno eglė ir vėl įeis į istoriją kaip „-iausias“ kūrinys. Ne veltui laikinosios sostinės pavyzdžiu seka kiti miestai, pavyzdžiui, Marijampolė, kuri šiemet įžiebė „Saugiausią eglę“. Ir vis dėlto drįsčiau būti pranašu ir teigti, kad kitąmet Kaune turėsime natūralią eglę. Gyvą, žalią ir nemažiau komentuojamą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų