Bet netolima ateitis premjerui bus ganėtinai įtempta – reikalaus gebėjimo manevruoti sudėtingoje įtampų konfigūracijoje. Yra keletas ryškesnių įtampos krypčių.
Tai – įtampa koalicijos viduje. Keturių partijų koalicija nėra idiliška, nors kol kas regime pakankamai darnų pasiryžimą susikalbėti ir pradėti veikti. Tačiau silpnoji koalicijos grandis yra Darbo partija.
Prokurorų prašymas atimti neliečiamybę trims šios partijos vadovams tampa partiją ir frakciją silpninančiu veiksniu, galinčiu sukelti ekscesus partijos bei frakcijos viduje.
A.Butkevičius supranta, kad Seimo ir Vyriausybės darbui svarbi Darbo partijos frakcija gali būti demoralizuota. Kitaip sakant, gali žengti lemtingą visai koalicijai žingsnį. Todėl valdančiųjų lyderis turi demonstruoti ir partijos, ir koalicijos principinių nuostatų dėl skaidrumo tvirtumą, ir parodyti valią rinkdamas ministrus iš šios partijos kandidatų.
Premjerui būtina išspręsti sudėtingą santykių su prezidente rebusą.
Kita įtampos kryptis – Vyriausybės programa. Čia vyksta mažiau matoma, kitų įvykių užgožta diskusija dėl Vyriausybės prioritetų, finansų politikos nuostatų, specifinių ūkio šakų bei socialinių reikalų. Ką jau kalbėti apie tai, ką ši Vyriausybė nutars dėl atominės jėgainės statybos.
Galime tik įsivaizduoti, kaip įnirtingai visų įmanomų sričių lobistai, politikos ir ekonomikos lyderiai bando daryti įtaką derinant Vyriausybės programos nuostatas su savo interesais.
Dar viena įtampų kryptis – prezidentės dalyvavimas Vyriausybės veiklos erdvėje ir premjero dalyvavimas vykdant prezidentines nuostatas.
Nekreipiame dėmesio į sustingusią užsienio politiką, bet premjeras vykdys ne tik valstybės vidaus ūkio valdymo funkcijas, jis derins jo kompetencijai priskirtus klausimus su savo kolegomis kitose šalyse, skatins investicines iniciatyvas, derėsis dėl prekybos bei pramonės reikalų.
A.Butkevičiui jau pirmosiomis darbo dienomis teks vykti į užsienį. Pasaulis būtent iš pirmųjų jo vizitų spręs apie galimus Lietuvos užsienio politikos pokyčius.
Vizitai gali arba išsaugoti santykių šaltumą, arba lemti jų atšilimą. Taigi, ir čia jau reikia mąstyti apie galimas pasekmes. Net apie tai, kad prezidentė arba taps skatinančiu santykius, arba dar labiau laužančiu ir į nepatogią padėtį premjerą statančiu veiksniu.
Premjerui būtina išspręsti sudėtingą santykių su prezidente rebusą, nulemsiantį jo galimybes efektingai veikti ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos arenose.
Pagaliau yra sava partija, kuri karštligiškai laukia dovanų. Psichologiškai tai – sudėtingiausias uždavinys, nes partijos žmonės yra ne tik kolegos, bet ir bičiuliai, kurių lūkesčiai ne visada atitinka jų profesinius gebėjimus ar politinį potencialą. A.Butkevičiui teks išmokti sakyti griežtą „ne“ saviems, jei jis matys, kad reikalingas profesionalesnis, stipresnis ir politiškai ryškesnis asmuo.
Vis dėlto, tai, kas vyksta, kol kas leidžia optimistiškai žvelgti į procesus. Tai patvirtina ir A.Butkevičiaus reitingai, kurie kyla kaip ant mielių.
