Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Laurynas Jonavičius: Kaip įvertinti užsienio politikos sėkmę?

Neseniai teko neformaliai diskutuoti apie tai, ar galima išmatuoti užsienio politikos sėkmę ir efektyvumą. Ar įmanoma sukurti algoritmą, kuris leistų pasakyti, ar vykdoma užsienio politika yra efektyvi ir sėkminga. Susidūriau su labai rimtais argumentais, kad užsienio politikos sėkmė objektyviai nepamatuojama. Šiame komentare pabandysiu pateikti argumentus už tai, kad užsienio politika gali būti įvertinama. Tokia diskusija šiandieninės praktinės Lietuvos užsienio politikos kontekste gali būti visai naudinga, taip pat ir analizuojant Taivano atstovybės atidarymą.
Laurynas Jonavičius
Laurynas Jonavičius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Pradėkime nuo to, kad klausimas apie užsienio politikos efektyvumą neturi nieko bendro su vertinimu, ar vykdoma politika yra teisinga. Laimėję rinkimus politikai turi teisę (ir netgi pareigą) siekti tikslų, kuriuos deklaruodami jie pateko į valdžią.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda

Užsienio politikos efektyvumo/sėkmės klausimas yra apie tai, ar pasirinkta politika įgyvendinama racionaliausiu būdu. Nors galima tvirtinti, kad tik pirmasis klausimas yra „politinis“ savo prigimtimi, o antrasis – labiau vadybos ir administravimo tyrimų laukas, instrumentų atsakyti būtent į antrąjį klausimą turėjimas yra svarbus. Tokių instrumentų sukūrimas yra užduotis visų pirma analitikams ir akademikams. Tai labai sudėtinga (kai kas teigia – neįgyvendinama), bet ir labai reikalinga užduotis.

Patys politikai nėra labiausiai suinteresuoti turėti aiškių ir skaidrių priemonių matuoti vykdomos politikos efektyvumą/sėkmę. Jiems daug palankiau pasilikti galimybę laisvai rezultatų interpretacijai.

Pavyzdžiui, prisidengiant tokiais argumentais, kad užsienio politikos rezultatai niekada visiškai nepriklauso nuo sprendimą priimančios valstybės; kad trumpojo laikotarpio rezultatai (pvz., staigus kaštų padidėjimas) gali atsipirkti ilguoju laikotarpiu; arba kad politikos apskritai negalima vertinti dichotominiu „sėkminga-nesėkminga“ principu, o būtina matyti kaip judantį taikinį nuolat kintančioje „artėjimo-nutolimo“ skalėje. Šiuose argumentuose yra daug racijos. Su tuo, kad objektyviai įvertinti užsienio politikos sėkmę yra sunku, sutinka ir nemažai politologų (čia, čia, čia).

Bet turėti algoritmą, leidžiantį suprasti, ar vykdyta politika buvo (ne)sėkmė dėl (ne)palankiai susidėliojusių išorinių veiksnių, ar todėl, kad buvo vykdoma profaniškai, yra svarbu. Ypač demokratinėse sistemose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai