Mums, paprastiems mirtingiesiems, viskas tarsi ir aišku, suprantama, bet kaip čia tikėsi savo galva, kai informacinės erdvės pilnos visai kitokių pasisakymų. Ir nuotraukų. Ir komentarų. Ir pastebėjimų.
Todėl nejučiomis imi pats savęs klausti klausimų, o atsakymų iš tų, kuriems tie klausimai iš tiesų skirti, galvoji sulaukti bent sapnuose. Nes susidaro toks įspūdis, kad neiškreipta realybė ir normalus bendravimas tik sapnų terpėje ir tevyksta...
Taigi Gitanas Nausėda. Jis rinkimų kampanijoje nedalyvauja. Tik netyčia taip atsitiko, kad visi nori jį kalbinti, su juo bendrauti, daug ko klausinėti. Nes niekas neabejoja šio žmogaus išsilavinimu, manieromis ir žiniomis.
Apie viską: ekonomiką, istoriją, virtuvę... O anądien paskaičiau, kad G.Nausėda pasveikino važiuojančius apsipirkti Lenkijon.
Dar yra kur plėstis: rudeniop bus populiarios ne tik ekonomikos, bet ir orų prognozės. Nors jau dabar neskaitau jokio masiškesnio renginio programos, nes žinau – G.Nausėda bus.
Mąstau sau, kodėl nedalyvauja, jei mano, paprasto rinkėjo akimis – jau dalyvauja? Gal mums dar ne laikas viską žinoti ir suprasti? Gal dar nėra leidimo?
Bet, primenu, jis rinkimų kampanijoje nedalyvauja.
Tačiau štai klausimas: o jei žmogų sugundys? Jis skaičiuoti moka, todėl kaip reikės deklaruoti tą ikirinkiminį medijų dėmesį? Kaip savaiminį? Tokį nepertraukiamą dokumentinį serialą, kuriame jam netikėtai teko pagrindinis vaidmuo?
Dar klausimas: o Vyriausioji rinkimų komisija tai traktuos kaip rinkimų kampaniją ar tik šiaip, kaip gyvenimo būdo ir populiarumo pasekmes?
Nes kitas politikas, Ramūnas Karbauskis, už tai, ką veikė ir ką finansavo iki rinkimų, dabar aiškinasi VRK. Nors pats ir nesifilmavo. O G.Nausėdos dabar yra visur. Ir daug.
Bet jis rinkimų kampanijoje nedalyvauja.
Tad, mąstau sau, kodėl nedalyvauja, jei mano, paprasto rinkėjo akimis – jau dalyvauja? Gal mums dar ne laikas viską žinoti ir suprasti? Gal dar nėra leidimo? Gal pačiam priimti sprendimus nėra taip paprasta? Bet gal tada žmogus yra nuo kažko priklausomas? Brrrrr, daugiau savęs neklausinėsiu, nes taip gali ir kokią fobiją įsitaisyti.
Vygaudas Ušackas. Rimtai įsibėgėja. Vis pagalvoju: negi viskas už dyką? Vien tik dėl gražių fotografijų? O jei yra tokių, kurie žino kas ir iš kur, bet laukia tinkamo momento? Ar nepradės šantažuoti?
Netikiu, kad pats V.Ušackas į mirtingųjų klausimus atsakinės. Nors mano aplinkoje yra tokių paprastų žmogelių, kurie turi klausimų dėl jo prižiūrėtų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje derybų tempo ir ką dėl to radome, ką praradome.
Arba štai klausimas iš informacijos, pateiktos ne tokio jau paprasto žmogaus, o irgi politiko, irgi ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio. Tuomet jis buvo užsienio reikalų viceministras, o ministru buvo V.Ušackas. Prezidentas – Valdas Adamkus, rėmęs Sakartvelo (tuokart – Gruzijos) narystę NATO, palaikęs likimo brolius po 2008 m. Rusijos agresijos.
Man susidarė įspūdis, kad Ž.Pavilionis savo tekste iškalbingu pavadinimu „Už ką „koloradai“ balsuos per prezidento rinkimus?“ labai net nedviprasmiškai davė suprasti, kad vienas Lietuvos ministras, tuoj po aršių mūšių išvykęs į Tbilisį konsultacijoms, konsultavosi ne su gruzinais, bet su V.Putinu, todėl Gruzijos saugumo tarnybos kreipėsi į Lietuvos Prezidentūrą prašydamospasiimti tokį ministrą...
Arba štai vėl minėtasis Ž.Pavilionis primena, kad „tik pasibaigus Prezidento V.Adamkaus kadencijai, mane, tuometinį užsienio reikalų viceministrą, išsikvietė V.Ušackas ir pasakė, jog mano „stogas“ [jo terminas] jau pensijoj, kad atėjo nauji laikai. Demokratijų nebeginsime, pragmatiškai dirbsime su V.Putinu ir A.Lukašenka“.
Kodėl V.Ušackas nepaneigė tokių Ž.Pavilioino žodžių?
Arba štai kodėl, dar balandžio mėnesį paskelbęs, kad dalyvaus prezidento rinkimų kampanijoje, V.Ušackas rugpjūčio mėnesį suabejojo ir kreipėsi į žmones klausdamas, ar jam verta tai daryti?
Rinkimų į prezidentus kampanija jau vyksta, nors kai kurie žmonės joje tarsi ir nedalyvauja. Man, piliečiui, labai svarbu, kad kai kurių žmonių maivymasis vėliau nepavirstų politiniu melu.
Todėl norisi kuo greičiau ir aiškiau žinoti tikruosius motyvus, apsisprendimus, atsakymus net ir į nepatogius klausimus. Nes jų dar bus. Ir nors mes nesame Amerika, bet kas gali paneigti, kad kai kuriems dalyvaujantiems/nedalyvaujantiems rinkimuose asmenims neteks atsakinėti į klausimus, pavyzdžiui, apie nesantuokinius santykius stiprių santuokos ryšių fone?