Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų“.
Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“. (Lk 10, 38-42)
Ką Jėzus galvoja apie šių dviejų seserų laikyseną ir ką autorius mums nori pasakyti?
Populiariuose pamokslininkų komentaruose ir asketiniuose raštuose kartais sutinkame požiūrį, kad Jėzus atmeta, o netgi pasmerkia tarnystę ir Mortos pastangas. Priešingai giria ir išaukština kontempliaciją ir Marijos įsiklausymą į Jėzaus žodį. Ši interpretacija yra paviršutinė, kuri neatsižvelgia į visos evangelijos kontekstą.
Anaiptol Jėzus nepasmerkia tarnystės ir Mortos pastangų. Tai būtų priešprieša paties Jėzaus laikysenai ir visam Naujajam Testamentui. Jėzus mylėjo Lozorių ir jo seseris (plg. Jn 11, 5). Taip pat Morta gyveno draugystėje su Viešpačiu, panašiai kaip Marija. Taigi galima tiktai kalbėti apie Mortos laikysenos korektūrą. Kristus dvejopai koreguoja Mortą. Visų pirma – Morta rūpinosi ir sielojosi dėl daugelio dalykų, tuo tarpu Jėzus nurodė savo mokiniams per daug neakcentuoti dėmesio į materialius dalykus: maistą, gėrimą, drabužį (plg. Lk 12, 11), nes šiais dalykais per daug rūpinosi pagonys (plg. Lk 12, 30). Jėzaus mokiniai labiau privalo rūpintis Dievo karalystės reikalais (plg. Lk 12, 31).
Žodžio klausymasis, kaip angažavimasis Dievo karalystės gėrybėse, turi pirmumą prieš tarnystę prie stalų.
Tik taip šiame kontekste galime suprasti Mortos laikysenos įvertinimą. Jėzus koreguoja jos perdėtą rūpestį, sielvartą ir nerimą dėl daugelio dalykų, kurie yra sietini su tarnyste prie stalo (t. y. valgymas ir gėrimas). Rūpestis apie šiuos dalykus niekuomet negali užgožti svarbiausių ir būtiniausių dalykų – Dievo karalystės įgyvendinimo. Ši karalystė apsireiškė Jėzaus žodžiuose ir darbuose. Dėl to Jėzaus žodžių klausymas yra Dievo karalystės tarnystė.
Antroji korektūra – Jėzus nustato šią vertybių skalę savo mokiniams: žodžio klausymasis, kaip angažavimasis Dievo karalystės gėrybėse, turi pirmumą prieš tarnystę prie stalų. Taigi visų pirma reikia stengtis dėl Dievo karalystės dalykų, o visa kita bus pridėta. Jėzaus mokiniai taip privalo gyventi šiame pasaulyje, tarytum ne būtų iš šio pasaulio. Taip privalo naudotis šiuo pasauliu, lyg juo nesinaudotų. Taigi neturi per daug rūpintis šio pasaulio reikalais, tačiau žvelgti į Viešpaties reikalus. Morta šitoje konkrečioje situacijoje neišlaikė šių vertybių hierarchijos. Jėzus koreguoja jos laikyseną.
Marijos laikyseną Jėzus įvertina vienu trumpu sakiniu: „Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“ (Lk 10, 42). Dažniausiai šioje ištaroje pastebimas tik pagyrimas. Tačiau taip nėra. Ir čia Jėzus įneša įvertinimą ir korektūrą. Ši korektūra esti žodelyje merìs (gr.) – dalis, pusė. Sėdėjimas prie Viešpaties kojų ir Jo žodžio klausymasis yra geriausia dalis. Tai ką išsirinko Marija – klausytis Viešpaties žodžio, yra kažkas geriausio, bet yra tik to dalis, ne visuma ir ne pilnatvė.
Evangelinė pilnatvė pasireiškia tada, kai Mortos ir Marijos laikysena eina koja kojon.
Ko Marijai trūksta iki pilnatvės? Dievo žodžio klausymas turi sietis su jo vykdymu (plg. Lk 8, 21), vaisių davimu (plg. Lk 8, 15) ir jo laikymosi (plg. Lk 11, 28). Evangelinė pilnatvė pasireiškia tada, kai Mortos ir Marijos laikysena eina koja kojon.
Būtent Dievo žodžio klausymasis ir jo išpildymas kasdieniniame gyvenime tarnaujant artimui yra evangelinė pilnatvė. Marija turi progą klausytis žodžio ir tarnauti prie stalo. Pasirenka tiktai dalį – klausytis Jėzaus žodžio. Kristus pagiria jos pasirinkimą, tačiau tuo pat metu koreguoja jos laikyseną. Morta galinti klausytis Dievo žodžio ir tarnauti, pasirenka tiktai tarnystę. Jėzus ją švelniai įspėja. Evangelinis idealas yra jungti abi šias laikysenas.
