Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko:
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.
Lk 1, 39–45
Marijos apsilankymo scena yra įkomponuota centrinėje literatūrinio „triptiko“ dalyje, kuri tampriai susieta su jungiamosiomis teksto perikopėmis. Visuose trijuose fragmentuose Dievo Motina užima centrinę vietą. Tai apreiškimas Marijai (1, 26-38), Marijos apsilankymas (1, 39-45) ir Marijos giesmė (1, 46-56).
Marija nebėga po angelo apreiškimo į šventyklą padėkoti Viešpačiui Dievui už pašaukimo dovaną, bet skuba pas savo giminaičius, trokšdama jiems perteikti džiaugsmą, kylantį iš Šventosios Dvasios.
Ši kompozicija apreiškia mums kažką labai svarbaus. Visų pirma, Marija nebėga po angelo apreiškimo į šventyklą padėkoti Viešpačiui Dievui už pašaukimo dovaną, bet skuba pas savo giminaičius, trokšdama jiems perteikti džiaugsmą, kylantį iš Šventosios Dvasios.
Mergelės Marijos susitikimas su Dievu tapo kupinas Šventosios Dvasios, kurį apvainikavo susitikimas su žmonėmis. Tas kuris į Dievo pašaukimą atsako entuzijastingai „taip“, keliaus paskubomis tarnauti kitiems žmonėms. Tame atsakyme „taip“, pasitvirtina autentiškas žmogaus susitikimas su Viešpačiu Dievu.
Dievui giedota Marijos šlovės giesmė gimsta iš autentiško susitikimo meilėje su Dievu ir žmogumi. Susitikime su Dievu Marija dovanoja save atsakant į negirdėtą malonės dovaną. Taip pat susitikime su Elzbieta, Marija apdovanoja ją savo buvimu ir gyvenančiu joje Dievo Sūnumi. Tuo pat metu ji priima iš Elzbietos pranašišką žodį, kuris sukelia jai džiaugsmą ir šlovinimą.
Dievui giedota Marijos šlovės giesmė gimsta iš autentiško susitikimo meilėje su Dievu ir žmogumi.
Trys „triptiko“ elementai parodo tikrą gyvenimo kelią Šventojoje Dvasioje, kurio mokytoja yra švč. M. Marija.
Fragmente (Lk 1, 39-45) apie Marijos apsilankymą pas Elzbietą pastebimi du elementai: Marijos atvykimas ir Elzbietos pasveikinimas (Lk 1, 39-40), o taip pat Elzbietos atsakas ir reakcija (Lk 1, 41-44). Be to pastebima, kad moterų susitikime pasireiškia negimusių jų sūnų susitikimas bei „dialogas“. Tai pabrėžia du kartus pastaba apie Joną, kuris „šoktelėjo“ iš džiaugsmo (Lk 1, 41. 44) bei įkomponuota tarp tų dviejų sakinių pastaba apie Jėzų, kuris yra Marijos „įsčių vaisius“ ir yra Viešpats. Šis dialogas išvardina dovanas tarp Marijos ir Elzbietos. Jos galimos dėka to, kadangi abi moterys pasilieka autentiškame dialoge su Viešpačiu Dievu ir atsako tikėjimu į Jo nepaprastas malones.
